Vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų stygius augina verslo skolas ne tik partneriams, bet ir valstybei. Mokesčių inspekcija ir "Sodra" nesismulkina ir vis dažniau areštuoja skolininkų sąskaitas ir turtą.
Grįžta Rusijos krizės laikai
Ilgėja sąrašai įmonių, kurios nėra pajėgios atsiskaityti su verslo partneriais, mokėti mokesčių. Į didėjantį verslo kreditorių būrį jau patenka ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei "Sodra". Tačiau šios neleidžia susikaupti didelėms skoloms ir pačios pasiima, kas priklauso valstybei.
"Tiekėjų ir darbuotojų dar galiu paprašyti, kad jie palauktų pinigų, o valstybės taip paprastai nepaprašysi", – atsiduso vienos vidutinės įmonės vadovas.
Pristigusi apyvartinių lėšų siuvimo įmonė pavėlavo sumokėti mokesčius ir netrukus sulaukė sankcijų – jos einamosios sąskaitos dviejuose bankuose buvo areštuotos. Kaip tik tuo metu užsakovai iš užsienio bendrovei pervedė avansą, tačiau šis nukeliavo tiesiai į valstybės kišenę.
"Galima sakyti, likau be cento. Paskutinį kartą į tokią padėtį buvau pakliuvęs prieš dešimt metų per Rusijos krizę", – pridūrė anonimu pageidavęs likti pašnekovas.
Jis prasitarė, kad ieškodamas išeities prisiminė Rusijos krizės metais gyvavusias "verslo tradicijas". Anuomet kone kiekviena įmonė, ypač smulkesnė, turėjo slaptas sąskaitas fizinių asmenų vardu, į kurias ir prašydavo savo skolininkų ar užsakovų pervesti pinigus.
"Jeigu nepavyks pasiskolinti, ar susitarti su Mokesčių inspekcija, kad panaikintų areštą, teks arba nutraukti veiklą, arba atsidaryti slaptą sąskaitą", – kalbėjo verslininkas.
Mokesčių surinkimas stringa
VMI ir "Sodra" nelaukia, kol įmonės beviltiškai prasiskolins. Vos pavėlavus sumokėti einamuosius mokesčius pirmiausia areštuojamos skolininkų bankų sąskaitos, o vėliau – ir turtas.
Per 2009 m. sausį ir vasarį VMI inspektoriai surašė tris kartus daugiau turto arešto aktų nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Per pirmus du šių metų mėnesius apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkams įteikė 346 turto arešto aktus, t. y. 241 daugiau nei pernai sausį ir vasarį.
"Šių areštų daugėja todėl, kad nuolat auga mokesčių nepriemokos ir skolininkų skaičius", – aiškino VMI Mokesčių apskaitos ir nepriemokos išieškojimo skyriaus vedėja Ingrida Ragaišienė.
Kokią mokesčių dalį VMI pavyko išieškoti priverstinai, paaiškės susumavus pirmo ketvirčio rezultatus.
"Sodros" teritoriniai skyriai šių metų sausį jau išieškojo 34,3 mln. litų, vasarį – 29,5 mln. litų. 2008 m. sausio mėnesį išieškota suma siekė 20,1 mln. litų, vasario – 21,5 mln. litų.
Areštas sužlugdė verslą
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, patvirtino, kad nuo metų pradžios įsipareigojimų valstybei nebepajėgia įvykdyti vis daugiau įmonių. Pasitaikė atvejų, kad areštavus sąskaitas kelioms bendrovėms teko stabdyti verslą, nors jų veiklos rezultatai nebuvo tokie prasti.
Jis pripažino, kad gali pasitaikyti įmonių, ieškosiančių neteisėtų būdų, kaip nemokėti mokesčių ir slėpti pajamas, tačiau abejojo, ar tokie reiškiniai bus masiniai.
"Yra keliasdešimt įvairiausių schemų, kurias įmonės taikydavo per Rusijos krizę siekdamos išvengti ar nemokėti mokesčių. Vienos atsidarydavo sąskaitas fizinių asmenų vardu, kitos registruodavo naujas įmones vadinamosiose laisvosios prekybos zonose. Tačiau tokių gudrybių vėl gali griebtis tikrai ne visos įmonės. Dauguma Lietuvos verslo subjektų yra įdiegę kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, o įvairios papildomos priemonės, leidžiančios paslėpti pinigus, yra gana brangios ir rizikingos. Gal tik smulkesnės bendrovės, kurių akcininkas eina ir direktoriaus pareigas, gali lengviau pasinaudoti įvairiomis machinacijomis", – įsitikinęs LPK atstovas.
Jis abejojo, ar daug mūsų šalies verslininkų ryžtųsi slėpti mokesčius ir rizikuotų savo reputacija bei verslo ateitimi, nes informacija apie tai vis tiek anksčiau ar vėliau nutekėtų ir pasiektų kontroliuojančias institucijas.
Nežinoma galimybė
Verslininkai jau varsto VMI duris ir prašo kuo daugiau nuolaidų laiku sumokėti mokesčių negalinčioms įmonėms.
"Šiuo metu VMI ir "Sodra" elgiasi kur kas žmoniškiau ir korektiškiau nei prieš dešimtmetį. Įmonės turi galimybę atidėti pradelstų mokesčių mokėjimą. Tačiau apie tai žino tikrai ne visi verslininkai", – dienraščiui sakė S.Besagirskas.
Mokesčių našta ypač prislėgė pirmiausia ekonomikos sunkmetį pajutusias transporto, statybos, tekstilės sektorių įmones. Joms beveik nebeskolina bankai.
Verslo įmones vienijančios organizacijos ragina valstybės institucijas atkreipti dėmesį į jautriausius ūkio sektorius, kurie gali nebesulaukti krizės pabaigos.
"Šioms įmonėms mokesčių našta turėtų būti peržiūrėta – antraip verslas bus priverstas žlugti. Nuo to valstybei tikrai geriau nebus. Tikimės, kad valstybė sudarys galimybes perspektyvioms įmonėms gauti šešių ar dešimties mėnesių mokestines atostogas. Neprašome atidėti visų mokesčių, bet bent jau dalį jų. Visi tikimės, kad krizė kada nors baigsis", – vylėsi LPK Ekonomikos ir finansų departamento vadovas.
Galima mokėti dalimis
Pastaruoju metu VMI ir "Sodra" ypač dažnai deklaruoja esančios verslo konsultantės, o ne kontroliuojančios ir baudžiančios institucijos. Tačiau nuolaidų verslui jos gali pasiūlyti tik tiek, kiek leidžia įstatymai. Svarbiausia sąlyga – verslas turi pateikti garantiją, kad anksčiau ar vėliau mokesčius vis tiek sumokės. O už gelbėjimo planą valstybei teks papildomai susimokėti.
"Sodra" patvirtino, kad teisės aktuose yra numatyta galimybė atidėti įmokų skolos mokėjimą vieniems metams, jei įmonė garantuoja, kad jos finansinė padėtis leis jai šią skolą sumokėti. Tačiau galimybė atidėti einamųjų įmokų mokėjimo nenumatyta.
VMI patvirtino, kad pastaruoju metu vis daugiau įmonių įteikia prašymus dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Per sausį ir vasarį apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos jau sudarė 32 mokestinės paskolos sutartis beveik už 6 mln. litų. Taigi viena sutartimi vidutiniškai prašoma atidėti 187,5 tūkst. litų mokesčių sumos mokėjimą.
"Skiriamas ypatingas dėmesys šiems prašymams nagrinėti: apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose sudarytos specialios darbo grupės iš kvalifikuotų specialistų, kurių užduotis – kuo greičiau ir tinkamiau išnagrinėti prašymus ir suteikti pagalbą verslui", – akcentavo VMI Mokesčių apskaitos ir nepriemokos išieškojimo skyriaus vedėja I.Ragaišienė.
Prieš sudarant mokestinės paskolos sutartį reikalaujama pateikti dokumentus, verslo planą, įrodantį, kad įmonė tikrai pajėgs tęsti veiklą ir sumokėti mokesčius.
Atsižvelgdama į sunkėjančią įmonių padėtį VMI siūlo ir kitus būdus sumokėti mokesčius per ilgesnį laikotarpį. VMI suteikia galimybę bendrovėms mokestį sumokėti per ilgesnį laikotarpį. Per šių metų sausį nepriemoka buvo neišieškoma arba išieškojimas sustabdytas už 32 mln. litų. Metų pradžioje šios pagalbos dydis siekė 9 mln. litų.
Svarbiausia – atgauti pinigus
Tačiau nuolaidų sulaukusiems skolininkams taip pat suvaržoma teisė disponuoti savo turtu – dažniausiai VMI taiko išieškojimo užtikrinimo priemones, t. y. areštuoja turtą. Taip siekiama apsidrausti, kad bendrovei neįvykdžius įsipareigojimų nebūtų patirta didelių nuostolių.
Mokesčių administratorius sprendimą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išskirstyti gali priimti tik nustatęs, kad nedelsiant ją sumokėjus įmonės finansinė būklė taptų kritinė arba ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus. Teigiamas sprendimas priimamas, jeigu tokios nuolaidos suteiktų bendrovei galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Svarbiausia, kad mokesčių mokėtojas įvykdytų savo įsipareigojimus. Neretai įmonės žada nemažas mokesčių sumas pervesti, kai tik įvyks koks nors sandoris. Tokiu ir panašiais atvejais VMI turi įsitikinti, kad tas sandoris tikrai įvyks, o nebus tik dūmų uždanga.
"Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išskirstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį", – akcentavo I.Ragaišienė.
Gudručių atsiras
Mokesčių inspektoriams ne paslaptis, kad kai kurios įmonės gudrauja ir ieško, kaip išvengti mokesčių arba nuslėpti pajamas.
VMI specialistai jau pastebėjo, jog sąskaitų areštų efektyvumas mažėja – tai rodo, kad bankuose įmonės neturi arba nelaiko pinigų. Taigi tikėtina, kad bendrovės ir vėl prigalvos įvairiausių mechanizmų, kaip atgaivinti verslą mokant kuo mažiau mokesčių.
Pasitaiko atvejų, kad įmonės sąskaita užblokuota, tačiau inspektoriai mato, jog ji puikiai funkcionuoja, tęsia veiklą ir net neprašo, kad būtų panaikintas areštą. Vadinasi, bendrovė atsiskaito grynaisiais pinigais arba sudaromi natūriniai mainai – su partneriais atsiskaito prekėmis.
Valstybės parama brangsta
Nemažai verslininkų nežino apie valstybės sudarytą galimybę atidėti mokesčių mokėjimą. Ši valstybės pagalba taip pat brangsta – nuo balandžio mokesčius atidėjusioms įmonėms teks mokėti dukart didesnes palūkanas nei per pirmus metų mėnesius. Šiuo metu apie galimybę atidėti mokesčius ypač daug klausimų sulaukia VMI specialistai.
– Kas yra mokestinė nepriemoka?
– Mokestinė nepriemoka – mokesčio mokėtojo mokesčio įstatymo (ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto) nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma ir su mokesčiu susijusios sumos.
– Ar galima atidėti (išskirstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą?
– Taip. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti arba išdėstyti vietos mokesčių administratorius. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokestinės paskolos sutartis (MPS). Mokesčių mokėtojas su prašymu dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo (išskirstymo) turi kreiptis į vietos mokesčių administratorių ir pateikti prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus.
– Kas yra MPS?
– MPS – vietos mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išskirstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo sutartis, kuria nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas ir kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos (pavyzdžiui, užtikrinti sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija). Mokesčių mokėtojas, su kuriuo sudaryta MPS, privalo laiku mokėti einamuosius mokesčius.
– Ar galima visus mokesčius atidėti (išskirstyti)?
– Ne. Dėl deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo (išskirstymo) negali kreiptis šį mokestį išskaičiuojantis asmuo. Tačiau toks asmuo gali kreiptis dėl per patikrinimą papildomai apskaičiuoto GPM (susijusių sumų) atidėjimo (išskirstymo).
Gali būti atidėtas (išskirstytas) tik tos mokestinės nepriemokos sumokėjimas, dėl kurios nevyksta mokestiniai ginčai.
– Ar už suteiktą MPS mokamos palūkanos?
– Taip. Palūkanų dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio per aukcioną išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį.
Šių metų pirmam ketvirčiui buvo nustatytas 0,01 proc. palūkanų dydis už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną. Antram ketvirčiui nuo 2009 m. balandžio 1 d. nustatytas 0,02 proc. palūkanų už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną dydis.
Be to, už laiku nesumokėtas įmokas pagal MPS grafiką skaičiuojamos didesnės palūkanos, o už nesumokėtas palūkanas – palūkanų delspinigiai. Didesnių palūkanų ir palūkanų delspinigių dydžiai lygūs delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.
– Kada nutraukiama MPS?
– Sutartis nutraukiama, kai mokesčių mokėtojas nesilaiko jos sąlygų arba mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla.
Kreditoriai aktyviau reikalauja skolų
Nuo šių metų pradžios daugiau darbo sulaukia ir antstoliai. Kreditoriai anksčiau kreipiasi į teismą ir iš karto siekia areštuoti skolininko turtą. Tačiau mažėjant skolininkų mokumui išieškoti skolas tampa sunkiau.
"Kreditoriai kreipdamiesi į teismą dažniau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą, kad galutinis sprendimas vėliau neliktų tik popieriaus lapu. Laiku užtikrinant ieškinio reikalavimus, ginčo turtas yra apsaugomas nuo nesąžiningų skolininko veiksmų ir tikimybė atgauti lėšas yra didžiausia", – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Šiuo metu antstoliams pateikiama vykdyti apie tris keturis kartus daugiau teismo nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtiniams reikalavimams užtikrinti. Per 2008 m. sausį buvo pateikta 490 tokių nutarčių, o per 2009 m. sausio mėnesį – jau 1546.
Pasak I.Karalienės, būtinybę kaip galima greičiau imtis visų kreditorių interesų apsaugos priemonių patvirtina ir kylanti bankrotų banga. Atvejų, kai priverstinis skolos išieškojimas nutraukiamas dėl juridinio asmens bankroto 2008 m., palyginti su 2007 m., padaugėjo 30 proc. – nuo 2631 iki 3747.
Antstolių informacinės sistemos duomenys liudija ir tai, kad tikimybė išieškoti naujas skolas yra keletą kartų didesnė, negu susigrąžinti seniau nesumokėtas. 2008 m. vienai naujai vykdomai bylai vidutiniškai teko 356 litų išieškota suma, o vienai ankstesniais metais pateiktai bylai – 101 lito suma.
I.Karalienė pripažino, kad dažniau į antstolius kreipiasi fiziniai ir juridiniai asmenys nei valstybės institucijos. Pastarosios, ypač VMI ir "Sodra", neleidžia skolininkams sukaupti skolų ir areštuoja jų sąskaitas bei turtą.
Tai rodo ir statistika. Negrąžintų skolų portfelyje šių metų pradžioje buvo įšaldyta 2,86 mlrd. litų privatiems asmenims ir valstybei negrąžintų lėšų. Iš viso Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 456,8 tūkst. valstybės institucijų pateiktų sprendimų dėl 945,70 mln. litų skolų ir 220,9 tūkst. privačių asmenų pateiktų sprendimų dėl 1,91 mlrd. litų skolų išieškojimo.
Vidutinė statistinė skola bendrame skolų portfelyje 2009 m. sausio 1 d. siekė 3,79 tūkst. litų. Vidutinė statistinė mažiausių skolų kategorijos (iki 200 litų) išieškotina suma 2009 m. pradžioje buvo 58,93 lito.
Per 2008 m. antstoliai iš viso išieškojo 182,1 mln. litų skolų. 49,7 mln. litų skolų grąžinta valstybės biudžetui, 132,5 mln. litų – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Bankrotai retina įmones
Išankstiniais Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, 2008 m. bankrotas buvo paskelbtas 928 įmonėms, t. y. 53,1 proc. daugiau, palyginti su 2007-aisiais. Iš jų 117 įmonių bankroto procedūros buvo baigtos tais pačiais metais.
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius gerokai padidėjo visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkio – šios veiklos bankrutuojančių įmonių buvo 33,3 proc. mažiau nei užpernai.
2008 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai bankrutavo didmeninės ir mažmeninės prekybos (248), apdirbamosios gamybos (205), transporto, sandėliavimo ir ryšių (95) bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos (91) įmonės. Ypač padidėjo bankrutuojančių statybos įmonių skaičius – net 123,9 proc., palyginti su 2007 m. Daugiausia statybos įmonių bankrotų buvo paskelbta rugsėjo (27 įmonėms) ir spalio (24 įmonėms) mėnesiais.
1993–2008 m. laikotarpiu bankrotas buvo paskelbtas 6799 įmonėms ir 14 bankų. Bankroto procedūros jau baigtos 5402 įmonėse, t. y. 79,5 proc., bei 13 bankų. Iš šių įmonių 5281 įmonė likviduota, 3 reorganizuotos, 17 sanuota, 101 įmonėje sprendimas dėl bankroto procedūros nepriimtas. Supaprastintas bankroto procesas buvo taikomas 1263 įmonėms, iš jų 1083 jau likviduotos.
Daugiausia įmonių bankrotų buvo paskelbta didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus (24,5 proc.), Kauno (20,3 proc.), Klaipėdos (16,5 proc.) ir Šiaulių (14,8 proc.).
Turto areštai
Centrinė hipotekos įstaiga, šešerius metus registruojanti visus Lietuvoje tvirtinamus turto areštus ir bankrotų aktus, pranešė, kad tiek daug turto areštų ir įkeisto turto areštų niekada nebuvo, ir šis skaičius sparčiai auga.
Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus Antano Barono teigimu, palyginus 2007 m. ir 2008 m. gruodžio mėnesių statistiką, paaiškėjo, kad turto areštų, kai areštuojamas juridinių asmenų turtas, skaičius padidėjo daugiau kaip 200 proc. Didžiausi šuoliai buvo užregistruoti jau 2008 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais.
Šių metų pradžioje turto arešto aktų įregistruojama kone dukart daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 2008 m. vasarį buvo įregistruota 5735 turto areštai, o šiemet vasarį – 9574. Iki kovo 17-osios turto arešto aktų jau yra 5823, nors pernai per visą mėnesį jų buvo užregistruota 5018.
2008 m. pabaigoje, palyginti su 2007 m., beveik dukart padaugėjo nutarčių dėl bankroto bylų iškėlimo, o šiemet šių nutarčių skaičius taip pat nemažas – prieš dvejus metus sausį tokių nutarčių buvo užregistruota 28, o šių metų sausį – daugiau kaip 90.
Remiantis Turto arešto aktų registre įregistruotais turto arešto aktais, suskaičiuota, kad 2008 m. areštuotas 27 018 asmenų turtas, iš jų 21 213 – fizinių ir 5805 – juridinių asmenų turtas, o 2007 m. – 18 468 fizinių ir 3639 – juridinių.
Turto arešto aktų registras – viešas valstybės registras, kuriame registruojami įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijų (pareigūnų) priimti turto arešto aktai.
Registro objektai yra teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą jį areštuojant.
Naujausi komentarai