Didžiosios verslo organizacijos ketina išvien derėtis su Vyriausybe dėl būsimų ekonominių ir socialinių sprendimų. Verslininkai pasiruošę pritarti nepopuliariems valdžios planams, tačiau ne už dyką.

Antklodės netampys

Iki šiol atskirai valdžios institucijų slenksčius mynę Lietuvos verslininkai nutarė kartu spausti Vyriausybę. Prie bendro stalo sėdę verslo atstovai iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų ir kitų organizacijų vakar pristatė memorandumą dėl bendros derybų pozicijos.

Kaip teigė LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas, pagrindinė memorandumo idėja yra solidarizuotis ir susitarti dėl bendros derybinės pozicijos: "Norime, kad valdžia girdėtų mūsų visų bendrą balsą, kad išvengtume atskirų kunigaikštysčių sindromo ir nebandytume tos antklodės tampyti kiekvienas ant savęs."

Jis pridūrė, kad verslas pasirengęs atsisakyti ambicijų atskirai derėtis su Vyriausybe ir siekti tik siaurai interesų grupei naudingų sprendimų. "Įvertinus tai, kad iki 2015 m. ekonomika neturės jokių šansų atsigauti, visi sprendimai, susiję su finansų sritimi, ekonomikos skatinimo priemonės, bus labai svarbios tiek šalies verslui, tiek visuomenei", – teigė D.Arlauskas.

Be to, į savo gretas memorandumą pasirašiusių organizacijų vadovai kviečia jungtis ir kitus verslo atstovus.

Sieks abipusės naudos

Šiuo metu svarbiausiu tikslu verslo organizacijų atstovai laiko Nacionalinio susitarimo pasirašymą. Beje, penktadienį LPK su memorandumą pasirašiusiais partneriais paskelbė pirminį Nacionalinio susitarimo projektą.

Verslo atstovų teigimu, jie pasirengę pritarti kai kuriems Vyriausybės mokesčių didinimo sprendimams, jeigu pastaroji atsižvelgs ir į jų prašymus.

"Sunkiausiu sprendimu laikome tai, kad pritariame didinti "Sodros" mokestį 2 proc. Mainais už tai tikimės, kad nuo kitų metų iki 15 proc. bus mažinamas pelno mokestis. Šioje vietoje ketiname derėtis tarpusavyje, kad smulkieji verslininkai turėtų daugiau išlygų atleidžiant juos nuo pelno mokesčio pagal apyvartą", – sakė D.Arlauskas.

Galutinį Nacionalinio susitarimo variantą tikimasi pasirašyti iki spalio pabaigos. Pasak verslo atstovų, jį pasirašius, būtų duotas aiškus ženklas pasaulio institucijoms, kad Lietuvos valdžia sugeba susitarti su interesų grupėmis ir kontroliuoja padėtį.

Jeigu Nacionalinio susitarimo pasirašyti nepavyktų, verslininkai įspėja, kad tai galėtų pakenkti net šalies kredito reitingams, brangtų skolinimasis.

Ketina veikti aktyviau

Susivieniję verslininkai Vyriausybei ateityje ketina dažniau pateikti savo nuomonę įvairiais ekonomikos, mokesčių klausimais.

"Ūkio ministerija pateikė naują ekonominio vystymosi strategiją, kuri skamba maždaug taip: pigiausi tarp inovatyvių. Akcentai sudėti, ir struktūrinė parama bus skirta toms sritims, kurios šiaip nėra tradiciniai pramonės atributai. Ne į gamybą orientuojamasi, o į logistiką, turizmą, gydymą ir kitus dalykus", – pavyzdį pateikė D.Arlauskas ir pridūrė, kad į verslininkų nuomonę kuriant šią strategiją nebuvo atsižvelgta.

"Mūsų nuomonės dėl to niekas neklausė. Nesakome, kad tai bloga strategija, tačiau akcentuojame, kad turi būti konsultuojamasi", – verslo organizacijų poziciją išdėstė D.Arlauskas.