Nuo gegužės 1-osios dalis smulkiųjų verslininkų negalės veikti turėdami verslo liudijimus ir šiuo metu yra priversti ieškoti kitų veiklos formų. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) daugėja įsigyjančių individualiosios veiklos pažymas.
Turgininkai paakino
Iki šiol veikla įsigijus verslo liudijimą buvo viena paprasčiausių veiklos formų. Norint verstis šluotų rišimu, didmenine prekyba, periodinės spaudos išnešiojimu ar nuomoti patalpas užtekdavo VMI įsigyti verslo liudijimą ir už jį susimokėti nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Tačiau nuo šių metų gegužės 1-osios valdžia nusprendė sugriežtinti dirbančių su verslo liudijimais veiklos apmokestinimą ir nustatyti tam tikrus veiklos apribojimus. Kaip sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė, kitą mėnesį dirbantys pagal verslo liudijimus juridiniams asmenims negalės teikti daugiau kaip 10 proc. paslaugų, iš viso negalės užsiimti didmenine prekyba, nuomoti gyvenamosios paskirties patalpų juridiniams asmenims ir užsiimti periodinių spaudos leidinių platinimo veikla.
Šiuos apribojimus Vyriausybė suskubo priimti išaiškinus tam tikrus piktnaudžiavimo atvejus. Vienas jų – Gariūnų turgavietės šturmas, kai paaiškėjo, kad pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys vykdė stambią didmeninę prekybą ir nuslėpė milijonus mokesčių. Išaiškinus šią galimos veiklos pagal verslo liudijimus spragą, dėl kurios kenčia valstybės biudžetas, nuspręsta iš esmės peržiūrėti šių dokumentų išdavimo tvarką.
Gudrūs darbdaviai įsidilgino
Kitas minėtas gana reikšmingas pakeitimas – apribojimas dirbantiems su verslo liudijimams teikti paslaugas juridiniams asmenims.
Kaip pasakojo advokatų profesinės bendrijos „NORDIA BAUBLYS & Partners“ teisininkė Jovita Valatkaitė, iki šiol įmonės gana dažnai nesamdydavo darbuotojų trumpalaikiams, sezoniniams darbams ar tokiems darbams, kurių apimtis dažnai keičiasi.
„Tokiais atvejais įmonės sudarydavo paslaugų pirkimo sutartis su verslo liudijimą turinčiais asmenimis. Paslaugų sutartis galima sudaryti labai trumpam arba ilgam laikotarpiui, tokių sutarčių nutraukimo tvarka gerokai paprastesnė“, – pasakojo J.Valatkaitė.
Pasak teisininkės, sudarant paslaugų sutartis išvengiama mokesčių, kuriuos įprastais atvejais tektų mokėti samdant darbuotoją.
„Įsigaliojus pakeitimams sudaryti sutartis su verslo liudijimus turinčiais asmenimis bus galima tik tuo atveju, jei įmonės ir verslo liudijimą turinčio asmens veiklos rūšys skiriasi, ir verslo liudijimą turintys asmenys galės gauti iš tokių sutarčių tik iki 10 proc. pajamų. Taigi matyti, kad asmenys, anksčiau teikdavę paslaugas juridiniams asmenims, įsigaliojus minėtiems pakeitimams to daryti negalės ir turės ieškoti kitų veiklos formų“, – pabrėžė advokatų profesinės bendrijos „NORDIA BAUBLYS & Partners“ teisininkė.
Kas dirbs paštininkais?
Vienintelė veikla, kuria užsiimti turint verslo liudijimą nuo gegužės 1-osios iš viso nebus galima, – tai periodinių spaudos leidinių platinimas.
Kaip dienraščiui paaiškino VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė, ši veikla šalinama, nes patenka į tam tikras Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) klases. Pagal jas sprendžiama, kokios mokestinės ir kitokios procedūros taikomos tam tikroms veikloms.
Pasirodo, periodinių spaudos leidinių platinimo veikla nuo gegužės 1-osios priskiriama laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidybai. Nuo šiol paštininkai bus priskiriami leidėjams, nors iš tikrųjų jų darbas yra tik teikti paslaugą – išnešioti leidinius skaitytojams.
D.Pranckėnienės teigimu, iš visų Vyriausybės nustatytų verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimų vienas skaudžiausių yra būtent periodinių spaudos leidinių platinimo veiklos panaikinimas. Pavyzdžiui, jeigu per metus spaudos platintojas uždirbdavo 30 tūkst. ir iš šios sumos būdavo atskaitoma verslo liudijimo kaina, privalomojo sveikatos draudimo įmoka (po 72 litus kas mėnesį) bei socialinio draudimo įmoka (po 180 litų kas mėnesį), iš viso jis sumokėdavo maždaug 15 proc. gautos pajamų sumos. O jeigu lygiai tiek pat per metus uždirbs dirbdamas pagal individualiosios veiklos pažymą, mokesčių sumokės beveik 24 proc. savo gautų pajamų.
Apmokestinti kuo daugiau
Teigiama, kad peržiūrint rūšis veiklos, kurią, mokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, galima vykdyti turint verslo liudijimą, buvo atsižvelgta į tai, jog dauguma šių veiklos rūšių nesuteikia galimybių išplėtoti veiklos iki stambaus masto.
„Absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 rūšių veiklos, kuria galima verstis įsigijus verslo liudijimą, išlieka. Atlikti pakeitimai tik dėl tų rūšių veiklos, kuri nelaikytina itin smulkiu, specialių žinių nereikalaujančiu verslu. Išbrauktos laisvųjų profesijų atstovų, tokių kaip architektai, inžinieriai ir pan., veiklos, susiaurintos su stambios statybos veikla susijusios veiklos ir kt. Taip pat apribota galimybė gyventojams su verslo liudijimu užsiimti plačia nekilnojamojo turto nuomos veikla, paliekant teisę nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas“, – informavo Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė.
Ji pabrėžė, kad veiklos, kurių neliko minėtame sąraše, ir toliau galės būti vykdomos, tik pajamų mokestis bus mokamas kitaip. Pasak jos, alternatyva mokėti pajamų mokestį nuo realaus veiklos rezultato nesteigiant įmonės (individualioji veikla pagal pažymą) yra tikrai palanki, nes daugumai veiklų nuo 2010 m. taikomas tik 5 proc. tarifas realiam veiklos pelnui, t. y. pajamų ir sąnaudų skirtumui.
Renkasi individualiąją veiklą
VMI duomenimis, iki šių metų balandžio pradžios pagal verslo liudijimus Lietuvoje veiklą vykdė beveik 40 tūkst. gyventojų. Daugiausia verslo liudijimų išduoda prekybos bei prekybos ne maisto produktais veikla ir kirpyklų bei kosmetikos kabinetų veikla užsiimantiems asmenims.
Iki pirmojo šių metų ketvirčio pabaigos asmenų, vykdančių individualiąją veiklą pagal pažymą, skaičius siekė beveik 37 tūkst. O atitinkamu laikotarpiu pernai pagal šią veiklos formą veiklą vykdė per 29 tūkst. asmenų, arba 20 proc. mažiau.
Komentaras
Jovita Valatkaitė
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
Nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančios Vyriausybės nutarimo „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pataisos privers nemažą dalį smulkiųjų verslininkų ieškoti kitų formų veiklos. Nes iki šiol verslo liudijimas suteikė teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms beveik be apribojimų, t. y. tik jeigu kitaip nenustato veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu.
Išanalizavus įstatymų bazę galima teigti, kad šis Vyriausybės nutarimo „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pakeitimas yra vienas iš pakeitimų paketo, kuriuo siekiama skatinti užimtumą ir mažinti nedarbą šalyje, tačiau kol kas sunku atsakyti, ar tai nesukels atvirkštinio efekto.
Naujausi komentarai