Drausis patys

Dėl kylančių draudimo kainų nepatenkinti vežėjai nusprendė – kurs savo draudimo kompaniją. Jau įregistruota Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" UAB "Linavos rizikos valdymas" ateityje turėtų tapti naująja draudimo bendrove ir pakeisti pavadinimą į "Linavos draudimas". Šiuo metu Lietuvos bankui jau pristatytas draudimo bendrovės verslo planas, o visi reikalingi dokumentai turėtų būti atiduoti per rugpjūčio mėnesį.

Kaip teigė "Linavos" atstovas Andrius Petraitis, naujoji draudimo bendrovė turėtų pradėti savo veiklą šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Pirmaisiais veiklos metais dėl nustatytų reikalavimų tiek privalomuoju, tiek kasko draudimu bus apdrausta apie 6,5 tūkst. transporto priemonių, tarp jų ir lengvieji automobiliai.

Situacijos nepakeis?

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius netiki, kad naujoji draudimo kompanija bus pajėgi konkuruoti su didžiosiomis kompanijomis ir įnešti daugiau konkurencijos į transporto draudimo rinką.

"Jų kapitalas bus kiek daugiau nei 6 mln. eurų, o rinką sudaro 300 mln. eurų. Jeigu rinkoje įmonė dalyvauja su mažiau nei 5 proc. rinkos dalies, ką ji gali pakeisti? Su tokia rinkos dalimi nieko nesureguliuosi ir nieko nepakeisi. Ši draudimo kompanija ateityje negalės ir labai augti, nes ji draus labai pigiai, dėl to dirbs nepelningai arba su labai mažu pelnu. Greičiausiai ta kompanija gyvuos vos keletą metų", – mano S.Žilius.

Dideliu optimizmu netryško ir Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis. Jis teigė, kad norėdama išsilaikyti rinkoje naujoji draudimo kompanija turės verstis ir kitų rūšių draudimais.

"Pagal visus skaičiavimus yra taip, kad arba jie turės drausti pigiai ir nuostolingai, arba užsiimti ir kitų rūšių draudimu, nes net kasko draudimas yra nuostolingas, o visi pelnai yra sukuriami tik iš gyventojų turto draudimo. Mes matome, kad vilkikai generuoja didžiausią dalį visų žalų, apie 30 proc., o jų parkas sudaro vos keletą proc. visų automobilių. Pagal statistiką, kiekvienas vilkikas kartą per trejus metus patenka į kokį nors eismo įvykį. Lengvieji automobiliai sudaro apie 5 proc. visų žalų. Absoliuti dauguma žalų – iš užsienio, o ir 90 proc. laiko vežėjų automobiliai praleidžia užsienyje", – nekokias perspektyvas piešė A.Romanovskis.

Kaltas avaringumas?

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį draudimo įmonės dirbo pelningiau nei prieš metus ir uždirbo 11 mln. eurų pelno: 4,7 mln. eurų – gyvybės draudimo įmonės, 6,3 mln. eurų – ne gyvybės draudimo įmonės. A.Romanovskis teigė, kad jeigu ne transporto priemonių draudimas, kuris visais laikais buvo nuostolingas, pelnas galėtų būti daug didesnis.

Buvo atvejis, kai draudimo kompanija paprašė 9 tūkst. eurų už vieno automobiliuko draudimą.

"Jeigu lietuviškas automobilis sukelia avariją Airijoje ir jis nėra apdraustas, Draudikų biuras vis tiek atlygina nukentėjusiajam Airijoje žalą ir paskui aiškinasi su kaltininku Lietuvoje. Lietuvos bankas yra suskaičiavęs, kad nė vienais metais istorijoje transporto priemonių privalomasis draudimas Lietuvoje nebuvo pelningas, o bendras nuostolis yra apie 140 mln. eurų, – tiek draudikai patyrė nuostolių teikdami šias paslaugas", – tikino LDA direktorius.

"Rinka veikia iškreiptai, nes ji yra neteisingai reguliuojama, o įstatymai neveikia – reikalaujama, kad vežėjai apsidraustų, o draudimo kompanijos gali tyčiotis, – nuogąstavo S.Žilius. – Jos gali paprašyti 12 tūkst. eurų, gali paprašyti ir 60 tūkst. eurų. Buvo atvejis, kai draudimo kompanija paprašė 9 tūkst. eurų už vieno automobiliuko draudimą. Ir tai nėra susiję su avaringumu ar kažkuo daugiau. Tai susiję su paklausos ir pasiūlos santykiu. Paklausa viršija pasiūlą, todėl pasiūla kelia kainą."

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas nesutiko, kad konkurencijos stoka galėtų būti esminė kylančių draudimo kainų priežastis, ir paragino vežėjus susirūpinti dideliais avaringumo skaičiais.

"Lemiamą įtaką draudimo kainų pokyčiams turi transporto priemonių avaringumo rodikliai ir eismo įvykių metu padarytos žalos, kurias draudikai privalo atlyginti nukentėjusiesiems. Lietuvos vežėjai neturėtų nei savęs, nei kitų klaidinti kalbėdami apie nepakankamą konkurenciją draudimo rinkoje, kur kas svarbiau būtų imtis veiksmingų priemonių, kurios sumažintų vežėjų transporto priemonių avaringumą, kuris vidutiniškai yra penkis kartus didesnis už visų Lietuvos vairuotojų vidurkį", – teigė A.Križinauskas.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, nors vilkikai Lietuvoje sudaro apie 2,7 proc. draudžiamų transporto priemonių, tačiau bendra jų žala siekia 29 proc. visų žalų – apie 30 mln. eurų. Kiekvienas Lietuvos vilkikas užsienyje kartą per trejus metus padaro žalos, t.y. vilkikų įvykių dažnis yra apie 30 proc., o lengvojo automobilio neviršija 6,5 proc.

Persikelia į užsienį

S.Žilius tikino, kad vilkikų avaringumas yra normalus, toks pats kaip Estijoje ar Lenkijoje, tačiau kainos ten gerokai skiriasi. LVS generalinis sekretorius pats tuo įsitikino, kai įsteigė verslą Lenkijoje, o toks eksperimentas parodė, kad ten yra geresnės sąlygos.

"Vieną kartą sirgau ir pagalvojau, kad reikia paskambinti savo kolegoms vežėjams, paklausti, kaip jie gyvena, kokia situacija su draudimu. Apie penktadalis pasakė, kad išeina iš Lietuvos. Sakė, kad niekur negali apsidrausti, nes visur draudimo kainos siekė po 12 tūkst. eurų. Daugiausia sudarė išėjimas į Lenkiją, – kalbėjo S.Žilius. – Aš irgi ten įmonę atidariau, buvo įdomu patyrinėti, kas ten vyksta. Įmonė, kuri ten vos tik pradeda veiklą, turėjo susimokėti 968 eurus metinę privalomojo draudimo įmoką. Estijoje ji irgi kainuoja apie 900 eurų.

"Lietuvoje yra labai sumažėjęs bankų skaičius, todėl sunkiau prieiti prie finansinių vežėjų įmonių išteklių, kai jos nori pirkti išnuojamąja nuoma arba didinti savo parkus. Mano eksperimentas Lenkijoje parodė, kad 13 val. paskambinęs, 15 val. jau gavau pasiūlymą su 2 proc. išperkamąja nuoma naujai atsidariusiai įmonei. Lietuvos atveju, jeigu aš nusiunčiu visus dokumentus, kontaktinius duomenis, tai tik po kokių dviejų mėnesių sureaguoja bankų darbuotojai. Mes esame atriboti nuo pigių pinigų."

Kaip teigė LVS generalinis sekretorius, Lietuvos banko taikomos priemonės neleido atsirasti naujiems rinkos žaidėjams. Ir nors tai nėra savaime blogas dalykas, tačiau, pasak S.Žiliaus, vežėjams tai yra negerai, nes nebeliko konkurencijos tarp draudikų.

"Kodėl tokios mažos rinkos, kaip Estija, turi tokias mažas draudimo kainas? Dėl to, kad yra didinama konkurencija, atsiranda daugiau žaidėjų ir kainos mažėja. Draudikų biuro interesas, kad draudimo kompanijos nebankrutuotų, o jeigu bankrutuos koks tūkstantis vežėjų, tai čia nieko tokio, nes Lietuvoje ir taip yra jų perteklius. Manau, kad tokia filosofija ir privedė prie tokios situacijos, jog esame priversti mokėti tokias draudimo kainas", – įsitikinęs S.Žilius.