Naujasis Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) direktorius Tomas Vaišvila vos atsisėdęs į vadovo kėdę ėmėsi ryžtingų permainų. Tačiau kol kas niekas negali pasakyti, ar jam pavyks atgaivinti pagrindinius šalies oro vartus.

Mokesčius nurėžė perpus

Nuo vasario TVOU maždaug perpus sumažėjo skrydžių bendrovių kritikuoti oro uosto mokesčiai. Dabar jie sudaro apie 11 eurų vienam keleiviui. Panašios kainos yra ir Talino bei Rygos oro uostuose. Anksčiau TVOU mokesčiai siekė net 19–20 eurų vienam keleiviui. Tikimasi, kad perpus mažesnės kainos oro vežėjams į Vilnių padės pritraukti daugiau skrydžių bendrovių. "Oro uostuose imami dviejų rūšių mokesčiai – tūpimo ir keleivių. Pirmus metus iš naujų oro bendrovių tūpimo mokesčio neimsime, t. y. bus taikoma 100 proc. nuolaida, antrais metais – 50 proc., apie 10 proc. sumažintas ir keleivio mokestis", – aiškino T.Vaišvila.

Naujasis oro uosto vadovas teigė, jog su TVOU dar dirbančiomis oro bendrovėmis jau deramasi, kad būtų atgaivinti skrydžiai į pagrindinius Europos miestus. Jis taip ieško ir naujų partnerių, tačiau jų kol kas įvardyti esą negalįs. Tiesa, T.Vaišvila patvirtino, kad tarp galimų partnerių yra viena kinų bendrovė. "Bendrovės, su kuriomis susitikinėju, primygtinai prašo jų neįvardyti. Bent jau kol kas, nes rinkoje didžiulė konkurencija. Tiek tarp oro uostų, tiek tarp bendrovių. Padėtis oro vežėjų rinkoje apskritai blogėja, skrydžių mažėja visame pasaulyje. Pavyzdžiui, KLM, kuris yra vienas pagrindinių vežėjų Amsterdamo oro uoste, nuo vasario atsisakė skrydžių iš Talino", – kalbėjo oro uosto direktorius.

Prioritetinėmis kryptimis kol kas laikomas Londonas, Paryžius, Amsterdamas ir Roma.

Paslaptingos derybos

Tiesa, pigių skrydžių bendrovių TVOU nelaukia. Esą mokesčiai jau sumažinti iki žemiausios įmanomos ribos, o 11 eurų vienam keleiviui pigių skrydžių bendrovėms dar yra per daug.

"Pigioms oro bendrovėms tokia kaina netinka. 3–4 eurai vienam keleiviui – tai yra pigių oro bendrovių kainų lygis. Mūsų kainodaroje to nėra, taip kad mes nesvarstome ir tokios galimybės. Tačiau vartai joms (pigių skrydžių bendrovėms – red. past.) neuždaromi. Jeigu mūsų kaina joms tinka, jos laukiamos TVOU", – pareiškė T.Vaišvila.

Keisis iš esmės

Naujasis TVOU vadovas jau ėmėsi ir kitų darbų. Pradėtas valyti gerokai parūdijęs biurokratinis oro uosto mechanizmas. Jau atleista dalis darbuotojų, kurių funkcijos dubliavosi. Buriama nauja vadovų komanda. Pradėta įgyvendinti taupymo programa.

TVOU taip pat žada atsisakyti nemažos dalies iki šiol vykdytų funkcijų ir pasilikti tik pagrindinę – keleivių aptarnavimą. Valymo, maitinimo, apsaugos, reklamos ir kitos paslaugos artimiausiu metu veikiausiai bus perleistos privačioms bendrovėms.

"Mes iš neaviacinių paslaugų gauname tik apie 5 proc. pajamų. Europos vidurkis siekia 30 proc. Turime daug aikštelių, pastatų, kuriuos galime nuomoti. Turime milžiniškas galimybes. Tačiau darbo daug, nes oro uosto struktūra ir veiklos mechanizmas per pastaruosius 17 metų iš esmės nesikeitė, – akmenis į buvusių vadovų daržą mėtė T.Vaišvila. – Per savaitę darbo jau spėjau pamatyti, kokia padėtis įmonėje. Ji nėra gera. Mes maždaug septynis kartus atsiliekame nuo panašių Europos oro uostų. Bendrovės, su kuriomis jau teko kalbėtis, nuolat pabrėžia, kad iki šiol su TVOU buvo sunku bendrauti. Pirmas klausimas, kurį išgirstu, yra ne kaina, o kas keisis mūsų bendrovėje. Keisis iš esmės viskas."

Artimiausiu metu jis pažadėjo ir kitų permainų. Gali būti, kad bus peržiūrėtos kai kurių oro uoste jau veikiančių bendrovių sutartys, TVOU atsiras ir kitų taksi bendrovių. Mat dabar oro uoste keleivių laukti turi teisę tik "Martonas".

Tomo Vaišvilos vizitinė kortelė

30 metų T.Vaišvila TVOU generaliniu direktoriumi paskirtas konkurse įveikęs 13 konkurentų.

Jis yra baigęs Klaipėdos universitetą, pastaruoju metu dirbo Baltijos logistikos ir investicijų centro komercijos direktoriumi, anksčiau yra vadovavęs AB "Klaipėdos viešbučiui". Vedęs, augina dukterį.

Gediminas Žiemelis
"flyLAL Group" valdybos pirmininkas

Tas problemas, kurias mes išsakėme, – TVOU administracijos darbuotojų skaičius yra beveik du kartus išpūstas, iš neaviacinių paslaugų oro uostas gauna vos 5 proc. pajamų, nors turėtų gauti apie 30 proc., – naujasis oro uosto vadovas ir susisiekimo ministras dabar įvardija kaip kažkokių savo tyrimų išvadas. Bet tai nėra blogai. Dabar nebesvarbu, kas ką pasakė, svarbiausia, kad vyksta permainos.

Jei šitie pokyčiai būtų padaryti keletą metų anksčiau, nacionalinė skrydžių bendrovė "flyLAL" būtų turėjusi šansą išlikti. Per ketverius metus būtume sumokėję apie 40 mln. litų mažiau mokesčių. Tai 10 mln. litų daugiau, nei prašėme paskolinti Vyriausybės.
Bet jie (oro uosto vadovybė ir Susisiekimo ministerija – red. past.) daro vieną klaidą.

Skatinti reikėtų tas oro bendroves, kurios plečia skrydžių tinklą iš namų oro uosto, o ne tuos, kurie tiesiog paima keleivius ir juos išveža. Numušus mokesčius visiems bus labai sunku prisijaukinti kokią nors bendrovę, kad ši plėstų skrydžių tinklą iš Vilniaus. Visi skraidys į Vilnių ir atgal į savo oro uostą.