Dabar Lietuva turi dešimt didesnių ar mažesnių karo laivų. Tarp jų – priešmininius laivus „Skalvį“ ir „Kuršį“, kuriuose sumontuoti povandeniniai robotai ir kita moderni įranga. Šie laivai skirti minoms ieškoti ir sunaikinti. Šiais neramiais laikais, mūsų šalis perka ir naujai apginkluoja trečią priešmininį laivą.

„Šiuo metu yra vykdomas kapitalinis vieno iš išminavimo laivų atnaujinimas. Yra nupirktas naudotas buvęs Jungtinės Karalystės laivyno laivo korpusas, kuriame bus sumontuota nauja įranga“, – sakė Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.

Visi turimi karo laivai jau nebenauji. Jų istorija skaičiuojama po kelis dešimtmečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jotvingis“ yra statytas Norvegijoje. Tai – ketvirtą dešimtį skaičiuojantis laivas. Kiti laivai yra statyti Jungtinėje Karalystėje, Danijoje“, – kalbėjo G. Premeneckas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ irgi Vokietijoje pirktas. Tad nėra nė vieno karo laivo, kuris būtų suprojektuotas ir pastatytas Lietuvoje. Tačiau entuziastai sako, kad lietuviškų karo laivų galėtų rastis.

„Šiuo metu yra svarstomas naujo laivo projektas, jo koncepcija. Jis būtų didesnis už dabar turimus laivus, bet pats laivų skaičius būtų mažesnis. Kaip minėjau, šiuo metu mes turime dešimt platformų, tai būtų mažiau laivų, bet didesni, vienos klasės, vieno tipo didieji patruliniai laivai“, – planus dėstė G. Premeneckas. 

„Tai – labai sudėtingas projektas, nes kariniai jūrų laivai technologiškai yra vienas iš sudėtingiausių jūrinės pramonės mechanizmų. Kuriant tokius laivus, reikia labai daug žinių ir gebėjimų“, – teigė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Tai – labai sudėtingas projektas, nes kariniai jūrų laivai technologiškai yra vienas iš sudėtingiausių jūrinės pramonės mechanizmų.

 

Tam jėgas vienija jūrinė pramonė, mokslas ir karybos žinovai.

„Mūsų užduotis būtų visą laivo viziją paversti inžineriniais ir technologiniais sprendimais. Kad tai virstų realiais paskaičiavimais, pagrindimu ir laivo projektu“, – komentavo Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika.

Norima, kad karo laivai neliktų tik brėžiniuose.

„Mūsų pajėgumai tą puikiai leidžia. Tik noriu pabrėžti, kad valstybės karinių laivų užsakymų neišleidžia iš savo šalių ir dažnai tie užsakymai yra pateikiami būtent tų užsakančių šalių laivų statyklose“, – sakė A. Šileika.

Anot laivų statytojų, dabar karo laivų statybos poreikis visame pasaulyje itin didelis. O karo jūrininkai vardija, kokio laivo norėtų.

„Laivas turi išpildyti tas užduotis, kurios iškeliamos karinėms jūrų pajėgoms. Tai yra turi užtikrinti  teritorinės jūros išimtinės ekonominės zonos apsaugą. Tai pat, savaime aišku, turi turėti tam tikrą ginkluotę ir greičio parametrus, būti stabilus, kad galėtų plaukioti audringoje Baltijos jūroje“, – vardijo karo laivo reikalavimus G. Premeneckas.