Kvitų žaidimas Lietuvoje startavo 2017 m. lapkričio 28 d., tuomet gyventojai galėjo registruoti už visas paslaugas išduotus ir už turgavietėse įsigytas prekes gautus kvitus.

„Pirmais iniciatyvos metais jos tikslus siejome su pajamų apskaitymo didinimu mažinant šešėlinę ekonomiką paslaugų – ypač VMI veiklos prioritetuose esančiame viešojo maitinimo sektoriuje, taip pat turgavietėse. Skaičiuojama, kad vien viešojo maitinimo sektoriuje, atsižvelgus į bendrą šalies PVM augimą ir lyginant su 2017 m., į biudžetą papildomai deklaruota apie 3,2 mln. eurų PVM – iniciatyvai skirtos investicijos atsipirko jau po pirmų jos įgyvendinimo metų. Be to, daugiau negu dviejų trečdalių (apie 1,3 tūkst.) maitinimo įmonių, kurių iš viso Lietuvoje yra apie 1,8 tūkst., išduoti kvitai buvo registruoti Kvitų žaidime.

Tuo metu vertinant galimą poveikį turgavietėse, atsižvelgta į individualią veiklą (IDV) vykdžiusių asmenų, kurių naudojamų kasos aparatų kvitai registruoti žaidime, pajamų pokytį. Šiemet IDV vykdančių gyventojų pateiktos pajamų deklaracijos parodė, kad, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., pernai IDV vykdę asmenys deklaravo 8 proc. daugiau pajamų (tai sudaro apie 3,77 mln. eurų)“, – pranešime cituojamas VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius.

Siekiant įvertinti galimą Kvitų žaidimo poveikį pakeitus iniciatyvos taisykles, atrinkti tie mokesčių mokėtojai, kurių kasos aparatais išduoti ir atnaujintas žaidimo taisykles atitinkantys kvitai buvo užregistruoti žaidime – tuomet vertinti per elektroninius kasos aparatus apskaičiuotų pardavimų, neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, pokyčiai.

Skaičiuojama, kad, atsižvelgus į metinę infliaciją ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujausiais duomenimis, mokesčių mokėtojai, kurių kvitai dalyvavo Kvitų žaidime, sausį-rugsėjį papildomai deklaravo apie 8,73 mln. eurų PVM.