„Yra normalu, kad sprendimas įsigyti būtent tokias priemones ateina iš centrinės valdžios: ne kad laboratorija pati sugalvojo, kad pirks tokius testus – normalu, kad ateina iš centrinės valdžios“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė VPT direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus pareigas Jovita Petkuvienė.

„Didžiausia turbūt blogybė, jeigu taip yra iš tikrųjų, kad atėjo pavadinimas, iš kurios įmonės pirkti – čia yra didžiausia bėda. Nes poreikis, natūralu, kad jis centralizuotai turi būti formuluojamas“, – kalbėjo ji.

J. Petkuvienė taip pat pabrėžė, kad net ir vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu lieka prievolė racionaliai naudoti lėšas bei formuoti viešųjų pirkimų komisiją.

Pirkimus dėl greitųjų testų vykdžiusios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos laikinoji vadovė Rosita Marija Balčienė teigė, jog, jos žiniomis, viskas buvo daroma laikantis reikalavimų.

„Kiek žinau, nė vienas pirkimas tokio masto laboratorijoje be komisijos nevyko ir tos visos neskelbiamos derybos, kurios tuo metu leistinos buvo, jos tikrai – galėčiau būti beveik garantuota, kad buvo sudarytos pirkimų komisijos“, – pabrėžė ji.

Komisijos posėdyje trečiadienį buvo aptariama LRT Tyrimų skyriaus paviešinta informacija apie galimą ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

FNTT atliekamas tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

BNS žiniomis, pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.

Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo įsigijo už 3,6 euro, kai Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Didžioji dalis testų iki šiol nėra panaudoti. Sprendimai dėl pusės milijono testų įsigijimo priimti ir vykdyti per dvi dienas. Gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime rugpjūčio pradžioje pareikšti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, šį pirkimą inicijavo Vyriausybė: tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti 6 mln. eurų vertės pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.