Alytaus rajone vynuoges auginanti Eglė Jakinevičė rodė, kaip atrodo augalai po itin permainingų orų.

„Mes per trejus metus pasisodinome 1,5 ha teritoriją. Tai – jaunas vynuogynas“, – šnekėjo „Miella“ Vynuogyno bendraturtė E. Jakinevičė.

„Italija, Prancūzija – atvažiuoji, gražu, vynuogės didelės, bet ten joms kokie 50 metų, o pačioje pradžioje labai daug darbo“, – pasakojo „Miella“ Vynuogyno bendraturtis Irmantas Adamonis.

Sode – 5 tūkst. medelių, septynios skirtingos rūšys. Pluša dvi šeimos.

„Sodinukus reikia pasodinti, lenkti, skabyti, rišti, negailestingai nukirpti, laukti. Kuo daugiau įdėsi darbo, meilės, tuo daugiau jie atiduos. Investicija į ateitį ir vaikus, nes jeigu vynuogynas bus prižiūrimas, jis išliks 120 metų“, – kalbėjo bendraturtis I. Adamonis.

Vizija ilgalaikė ir pozityvi, bet ar Lietuvos klimatas norams leis išsipildyti?

„Daug pakenkė šalna, kuri buvo prieš 3–4 savaites. Daug ūglių nušalo, nes pradžioje buvo šilta, paskui orai atšalo. Dabar ūgliai atauginėja, bet neduos derliaus, kiek norėtume“, – nurodė įmonės „Miella“ vadovas Marijus Jakinevičius.

„Reikės apsaugos nuo širšių, paukščių. Čia nuolatinis darbas“, – sakė E. Jakinevičė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Didžioji dalis sodinukų atvežti iš Vokietijos.

„Šaltesniems tiek Vokietijos, tiek kitiems kraštams reikia, kad jos prigytų“, – pabrėžė E. Jakinevičė.

„Yra Tado Ivanausko Palangos vynuogė, kuri nebijo ligų. Mes irgi turime keletą daigų, jos yra techninės, per saldžios, nepavalgysi“, – pasakojo I. Adamonis.

Techninės vynuogės turi didelį kauliuką, storą žievelę, skirtos gėrimų gamybai. Panašių vynuogynų vis daugiau. Nepaisydami kontrastingų orų, lietuviai linkę rizikuoti.

„Orų kontrastai nuo -30 iki +30 laipsnių“, – tvirtino M. Jakinevičius.

„Atvažiuoja ir klausia, kur daigai pirkti, kaip stulpai sukalti, kokie tarpai turi būti“, – teigė I. Adamonis.

Anot Vynuogininkų asociacijos, šiltėjant klimatui Lietuva jau gali vadintis vynuogynų kraštu.

Prognozuojama viena karščiausių vasarų, tai susiję su aukšta temperatūra šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, su tirpstančiais Grenlandijos ledynais.

„Jau 40 ha yra, gal apie 100 vynuogynų. Pieš dešimt metų 1 ha surinktum“, – tikino Vynuogininkų asociacijos valdybos narys Dainius Noreika.

Kol kas sunku prognozuoti, kiek bus derliaus tiems, kurie augina ne tik vynuoges.

„Pravažiavau nemažai rajono, situacija įvairi. Ar ūkininkui nelengva? Taip“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Z. Aleksandravičius ūkininkauja Kupiškio rajone.

„Stovime teritorijoje, kur prieš kelias dienas gavome 15 mm vandens, bet iškrito ir 1,5 cm ledai. Ką čia, žmogau, gali prognozuoti, neįmanoma. Jums galbūt atrodys juokingai, bet prašome Dievo, kad mūsų neskriaustų“, – šnekėjo Z. Aleksandravičius.

O maldos, vargu, ar padės – klimatologai kalba apie europines prognozes.

„Prognozuojama viena karščiausių vasarų, tai susiję su aukšta temperatūra šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, su tirpstančiais Grenlandijos ledynais“, – aiškino LHMT klimatologas Donatas Valiukas.

„Tegul tik būna lietaus. Gali būti ir karščiai, viskas gerai, bet mums svarbiausia lietus“, – sakė I. Adamonis.

„Europai ar rytinei Europos daliai prognozuojama, kad kritulių bus mažiau, ypač antroje vasaros pusėje“, – teigė D. Valiukas.

„Reikia drausti pasėlius ir bus ramiau. Žinote, yra problemų, įvyko sausra, ji kartais įvyksta lokaliai, o duomenys imami gerokai platesniu mastu. Jie ne visada sutampa. Norėčiau mesti Puntuką į mokslininkų daržą. Važinėju į Briuselį, ten susitinkame su įvairiais valdininkais, tame tarpe ir mokslo žmonėmis. Visi žada, kad išves veisles, atsparias drėgmės trūkumui, deja“, – pabrėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas.

Anot D. Valiuko, globaliu mastu fiksuojamas jau vienuoliktas iš eilės šilčiausias mėnuo.