Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė ketina algas valstybės sektoriuje rėžti dar apie 10 proc. ir žada taip per metus sutaupyti apie 800 mln. litų.

Kam bus taikomos išimtys?

Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, mažinimo išvengsiančiomis išimtimis galės būti švietimo sektoriaus darbuotojai bei statutiniai pareigūnai. „Manau, išimties užteks ir medikams“, - po trečiadienio pasitarimo sakė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.

„Esame numatę pakankamai pastebimai mažinti visus darbo užmokesčio fondus vidutiniškai 10 proc. ir tuo pasiekti 800 mln. litų taupymo efektą. Dar diskutuojame, kaip tai būtų realizuota atskiruose sektoriuose, kuriems toks mažinimas sukelia papildomų rūpesčių, kur galbūt  sunkiau reguliuoti ir etatų skaičių, ir mokamų atlyginimų dydį. Turiu omenyje švietimą ir iš dalies statutinius pareigūnus“, - žurnalistams nurodė A. Kubilius.

Dėl algų nurėžimo kitiems valstybės sektoriaus darbuotojams, anot jo, yra gana „aišku“.

Įvairūs algų mažinimo variantai

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teigė, kad svarstomi įvairūs algų mažinimo variantai - etatų mažinimas, darbo užmokesčio fondo sumos ribojimas.

Jo teigimu, dėl pastarojo varianto „truputėlį jau darosi neramu, nes visa valstybės tarnyba gali pavirsti socialinių paslaugų teikimo įstaiga, kada žmonės gauna minimalų atlyginimą ir nelabai ką dirba“.

Pasak A. Čapliko, reikia vertinti darbuotojų išsilavinimą, darbo patirtį.

Jis pridūrė, kad tarp išimčių pateks ir gydytojai.

„Visa problema, kad valstybė nereguliuoja medikų atlyginimų. Yra gydymo įstaigos, kurios tariasi su darbuotojais dėl atlyginimų. Aš manau, jog ir medikams užteks tos išimties, ir administratoriams“,   -aiškino sveikatos apsaugos ministras.

Reforma priklausys nuo pinigų

Anot A. Kubiliaus, dėl kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šiuo metu kyla vienos didžiausių diskusijų.

„Dar iki galo turi būti pasitikslinti skaičiai, kokios bus pajamos į biudžetą, ir sutarėme, kad tai padarys iki pirmadienio“, - sakė   Premjeras.

A. Čaplikas teigė, kad nuo skirtos pinigų sumos priklausys reformos spartumas.

„Jeigu bus viena suma, mes būsime priversti daryti žingsnius labai skaudžius ir labai greitai. Jeigu suma bus didesnė, mūsų reformos žingsniai bus socialiai ramesni. Bet, manau, žmogui paslauga bet kuriuo atveju bus teikiama“, - sakė ministras.

Pasak jo, dabar svarstoma, kad PSDF biudžetas, palyginti su dabartiniu, kuris nuo metų pradžios sumažintas nuo 4,7 iki 4,3 mln. litų, galėtų dar mažėti iki 3,6 ar 4 mln. litų.

Bendras Lietuvos biudžeto ir „Sodros“ biudžeto deficitas, anot A. Kubiliaus, turėtų siekti apie 8 mlrd. litų arba nuo 9 iki 9,5 proc. BVP, tad skolinimasis, pasak jo, bus „neišvengiamas“.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbtais statistikos duomenimis, nors jau mažintos, realios algos valstybės sektoriuje šiemet stiebėsi. Vidutinė mėnesio alga „į rankas“ Lietuvoje antrąjį ketvirtį buvo 15 litų mažesnė nei pirmąjį ir 86 litais mažesnė nei praėjusių metų pabaigoje.

Tuo metu realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus ir infliaciją, valstybės sektoriuje paūgėjo 0,1 proc. „Tai, be kita ko, rodo, kad visuomenei pristatyti drastiškų pokyčių planai bent jau atlyginimų srityje nebuvo tokie drastiški“, - tuomet komentavo ekonomistas Gitanas Nausėda.