Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

„Dviejų planuojamų jūrinio vėjo parkų galia prilygsta nepastatytai Visagino atominei elektrinei, tad jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume, sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą ir vaidins lemiamą vaidmenį Lietuvai iš elektros importuotojos tampant elektrą eksportuojančia valstybe“, – pranešime sakė ministras.

Pagal konkurso sąlygas vystytojas galės siūlyti statyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto energijos kieko.

Europos Komisija taip pat yra pritarusi galimai valstybės paramai parko vystytojui. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau yra nustačiusi didžiausią ir mažiausią kainą, už kurią vystytojas įsipareigotų parduoti pagamintą elektrą rinkoje.  

Lietuva planuoja pastatyti du bendros 1,4 GW galios vėjo parkus Baltijos jūroje., jie galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros per metus – maždaug pusę dabartinio Lietuvos poreikio.

Konkurso dalyvių vidutinės trejų metų metinės pajamos turės būti bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Vystytojas turėtų būti įgyvendinęs ar įgijęs teisę plėtoti bent vieną jūrinio vėjo projektą, kurio galia – bent 150 MW.

Konkurso laimėtojas turės skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma siektų apie 3 mln. eurų.

Parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 kvadratinių kilometrų, nuo kranto jis bus nutolęs apie 30 kilometrų.