Daug aistrų sukėlęs privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis vis dėlto sulaukė Vyriausybės dėmesio. Antradienį specialiai tam rengiamas pasitarimas, po kurio premjeras žada "kai kurių sprendimų".
Iškvies ant kilimėlio
Iš karto po švenčių Vyriausybė nusprendė aptarti problemas, kurios pastaruoju metu neduoda ramybės didelei daliai šalies gyventojų. Pats premjeras Andrius Kubilius surengs pasitarimą gyventojų pajamų ir PSD mokesčių klausimais.
"Yra dalykų, kurie išaiškėjo, į kai kuriuos mes žiūrime labai atidžiai. Antradienį pasitarime tai aptarsime, ir manau, kad rasime pačius tinkamiausius sprendimus. Aš tikiu, kad taip, bus kai kurių sprendimų, – žurnalistams penktadienį sakė A.Kubilius. – Manau, kad ir žmonėms bus patogiau, bet kartu ir pačiai sistemai mes turime rasti tokius sprendimus, kad solidarumo principu paremta sistema būtų naudojamasi solidariai."
Į pasitarimą taip pat bus kviečiami atsakingų žinybų – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės ligonių kasos – atstovai.
Valstybės institucijų atstovai penktadienį taip tarėsi, kaip elgtis dėl PSD mokesčio išimtiniais atvejais. Tačiau nuo komentarų susilaikoma iki antradienio.
Kaip jau rašėme, nedirbantys, bet biržoje neįsiregistravę asmenys ir kiti socialiai nedrausti gyventojai nuo pernai sausio turi savarankiškai mokėti po 72 litus kas mėnesį, o per metus ši suma siekia 864 litus. Tokia įstatymo nuostata pasipiktinę bedarbiai renka parašus ir ketina kreiptis į administracinį teismą.
"Tai – absurdas"
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius tvirtino, kad iš giedro dangaus ant bedarbių pečių užkritęs PSD mokestis už praėjusius metus yra 2008-ųjų gruodį valdančiųjų privirta košė – naktinės mokesčių reformos rezultatas.
"Neturėję darbo ir negavę pajamų žmonės privalės valstybei atseikėti po 864 litus PSD mokesčio. Tai – absurdas. Privalomai mokės tie, kurie buvo nedrausti – žmonės, kurie emigravo, bet nedeklaravo išvykimo, kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkiu, studentai praėjusiais metais baigę aukštąsias mokyklas, bet neradę darbo vietų. Iki šiol žinojome, kad neapdrausti žmonės už gydymą privalo mokėti patys. Kai kurie praėjusiais metais taip ir darė. Pavyzdžiui, Kauno Dainavos poliklinikoje socialiai nedraustiems asmenims kardiologo apžiūra kainuoja 51,6 lito, vidaus ligų gydytojo – 43 litai, širdies echoskopija – 72 litai. Žmonės, mokėję už šias paslaugas, vis tiek turės pakloti valstybei po 72 litus už kiekvieną praėjusių metų mėnesį, o sumokėti pinigai grąžinti nebus", – apie susidariusią padėtį pasakojo A.Butkevičius.
Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad už sveikatos priežiūros paslaugas valstybės gydymo įstaigose susimokėjusiems asmenims šios sumos turėtų būti atskaitytos. Tačiau oficialiai darbo biržose neįsiregistravę bedarbiai vis tiek turės sumokėti PSD mokestį, nes šis taikomas solidarumo principu.
Reikia taisyti įstatymą
A.Butkevičius įsitikinęs, kad premjero pažadai dėl PSD – akių dūmimas. Vyriausybės vadovas leidžia sau spręsti, kas mokės PSD mokestį, o kas nuo jo bus atleistas. Tai esą tušti pažadai, nes nepriėmus įstatymo pakeitimai negalimi.
"Žmonės nežinojo, kad privalo registruotis darbo biržoje, nes kitaip turės mokėti. Net Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie PSD mokestį. Mane nustebino, kad ministras pirmininkas pareiškė, jog nuo šio mokesčio bus atleisti tie, kurie buvo priversti išeiti nemokamų atostogų. Nuo kada premjerui suteikta teisė priimti tokius sprendimus? Įstatymus priima Seimas. Todėl jei A.Kubilius norėjo gelbėti žmones, kuriems pats užkrovė naštą, privalėjo kuo skubiau bėgti į Seimą su įstatymo pataisa. Tik pritarus Seimui galimi tam tikri pakeitimai", – teigė A.Butkevičius.
Parlamentaro teigimu, neteisinga, kad PSD mokėtojams bus taikomas dvigubas standartas.
"Kurie buvo išvyti nemokamų atostogų, mokesčio nemokės, o tie, kurie apskritai buvo išvyti į gatvę, bet nesiregistravo darbo biržoje, – privalės mokėti. Taip elgtis negalima – pažeidžiamas proporcingumo ir teisingumo principas", – sakė frakcijos seniūnas.
Komentaras
Eglė Cilciuvienė
Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų paslaugų bendrovės "Ernst & Young Baltic" konsultantė
Jei asmuo nebuvo draustas PSD ar nemokėjo draudimo įmokos savarankiškai, gydymo įstaigos iš tokio asmens turėjo teisę reikalauti mokesčio už suteiktas gydymo paslaugas. Jei ateina raginimas iš VMI susimokėti PSD įmokas, asmuo privalo tai padaryti. Ši prievolė negalioja, jei asmuo socialinio draudimo įmokas mokėjo dirbdamas kitoje šalyje. VMI turi teisę reikalauti PSD įmokų už praėjusį mokestinį laikotarpį, nors paslaugomis žmogus jau nebepasinaudos.
Tačiau būtų logiška, kad sumokėjus metinę PSD įmoką, asmuo galėtų kreiptis su prašymu grąžinti tuo mokestiniu periodu gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigose sumokėtas įmokas už suteiktas gydymo paslaugas.
Čia gali kilti keblumų, nes pinigai keliauja į skirtingas kasas ir šias lėšas administruoja skirtingos įstaigos, t. y. PSD įmokas administruoja VMI, o įmokos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas mokamos teritorinei ligonių kasai.
Mokesčių administravimo įstatymas numato teisingumo ir protingumo principus, kurie suponuoja, kad žmogus neturėtų du kartus mokėti už tą patį. Tačiau tvarkos, kur ir kada kreiptis, kuo remtis, kad būtų grąžintos už paslaugas sumokėtos įmokos, nėra.
Tokia situacija susiklostė, nes žmonės PSD įmokas privalėjo mokėti kas mėnesį visus metus, o ne metų pabaigoje. Kadangi jie laiku nevykdė šios prievolės, todėl mokėjo eidami į polikliniką, o pastarosios turėjo teisę reikalauti susimokėti už suteiktas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas.
Nežinojimas neatleidžia nuo prievolės vykdymo, tačiau galima būtų kelti visuomenės informavimo klausimą. Įstatymo pakeitimas, kuris įteisino prievolę draustis sveikatos draudimu asmenims, negaunantiems pajamų ir nedraustiems valstybės lėšomis, įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Įstatymas numato, kad jei nesi draustas valstybės, taip pat negeneruoji kitų pajamų, turi mokėti PSD įmokas savarankiškai. Net jei asmuo nesirgo ir nesinaudojo sveikatos sistemos paslaugomis, jis privalo mokėti draudimo įmokas. Skirtingai nei savanoriškuoju draudimu, PSD turi draustis visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, nesvarbu, naudojasi medicinos paslaugomis ar ne.
Faktai ir skaičiai
PSD suteikia apdraustiems asmenims teisę įvykus draudžiamajam įvykiui (sakysim, susirgus) gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: pirminės ambulatorinės, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, slaugos, palaikomojo gydymo, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, sanatorinio gydymo ir kt.
Visomis paslaugomis (už jas atskirai nemokėdami) turi teisę naudotis tik apdraustieji PSD. Apdraustaisiais tampama kas mėnesį mokant PSD įmokas. Valstybės lėšomis draudžiami tik socialiai pažeidžiamiausi asmenys – vaikai, moksleiviai, pensininkai, neįgalieji ir kt., – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos.
Gaunantiems pajamų pagal autoriaus sutartį, sporto ar atlikėjo veiklos pajamų, taip pat asmenims, užsiimantiems individualia veikla, mokantiems įmokas savarankiškai, ūkinių bendrijų nariams, individualiųjų įmonių savininkams PSD įsigalioja kitą mėnesį po to, kai tris mėnesius iš eilės jie moka sveikatos draudimo įmokas, ir galioja tol, kol šios įmokos mokamos.
Neapdraustas asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti trijų mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti trijų minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 litų). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprastine įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.
Jei žmogus neapdraustas arba neapsidraudęs PSD, už medicinos paslaugas turės mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius (neapdraustiesiems garantuojama tik būtinoji medicinos pagalba).
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa
Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi:
1) asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę darbo biržoje;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys ES valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų;
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos prezidento sutuoktinis – Respublikos prezidento kadencijos laikotarpiu.
Naujausi komentarai