Daugiavaikė mama Anna gyvena viename seniausių sostinės daugiabučių. 1956 m. pastatytas namas nerenovuotas, tad šildymas Annai ir jos kaimynams įjungtas vieniems pirmųjų.

Bet ir įjungus šildymą situacija ne ką geresnė. Daugiabučio šilumos punktas pasenęs. Į visus butus, nepriklausomai, kuriame aukšte, šilumos teka tiek pat ir iš to paties vamzdžio. 

Pirmame aukšte gyvenanti Anna už 50 kv. m buto šildymą pernai šalčiausią mėnesį mokėjo 100 eurų. Šiemet šildymui pabrangus mokės jau 170 eurų. 

Iš viso šildymo kompensacijas numatyta skirti 110 tūkst. gyventojų.

Augant kainoms Vyriausybė nusprendė daugiau žmonių skirti kompensacijas už šildymą. Jas gaus 15 tūkst. žmonių daugiau nei iki šiol. Iš viso šildymo kompensacijas numatyta skirti 110 tūkst. gyventojų. 

Šildymo kompensacijos dydis priklausys tik nuo pajamų ir kartu gyvenančių žmonių skaičiaus. Turtas nebus vertinamas, kaip anksčiau. 

Kompensacijos bus skiriamos tiek centralizuotai, tiek individualiai besišildantiems. Taip pat – už visas kuro rūšis: dujas, malkas ar net elektrą. Bet ne šildymui naudojama elektra kompensuojama nebus. 

Anot premjerės, Vyriausybė dėl elektros priėmė kitą pluoštą priemonių. Elektros kainų augimą išdėstyti per 5 metus ir pusmečiui atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. 

Jei Seimas pritars, kompensacijoms papildomai reikėtų 16 mln. eurų iš biudžeto. 

Spalio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje patvirtinta 5 centai už kilovatvalandę arba 2 centais brangiau nei pernai. O vilniečiai šį spalį mokės 6 centus už kilovatvalandę vietoj 3 centų pernai. 

Nors šildymas brangsta jau dabar, kompensacijos didesniam ratui žmonių planuojamos tik nuo kitų metų.

Dabar kompensacijas už šildymą gauna 95 tūkst. žmonių. Tam skiriama 14 mln. eurų per metus.