Į svarstomą sąrašą įtraukiamos dar šešios priemonės:

1. „Eksporto konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimas“ (už veiksmo įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM);

2. „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ (EIM);

3. „Bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtrą ir tikslinių verslo kompetencijų ugdymas“ (EIM);

4. „Trumpojo laikotarpio naujų inovacinių veiklų palaikymas (EIM);

5. „Eksperimentinės/bandomosios gamybos centras su inkubavimo paslaugomis (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija);

6. „Studijų ir investicijų projektų parengimas naujosios kartos technologijų (eSIM, 5G) diegimui“ (Susisiekimo ministerija).

Siekiant pradėti įgyvendinti veiksmus 2020 metais, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūloma skirti iki 3,22 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – iki 500 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai šiuo atveju valstybės vardu pasiskolintų lėšų poreikis 2020 metams nenumatomas.

Iš viso ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 metų pabaigos bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų.