Spragėsiai ir naujausio filmo peržiūra ne kino teatre, o namuose skamba kaip nekaltas užsiėmimas, tačiau ne visada toks yra.

„Pagal piratavimo mastus Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių“, – komentavo  Kultūros ministras Simonas Kairys.

O jei tiksliau, užima trečią vietą Europoje po Latvijos ir Estijos. Prie nelegalaus turinio vienas interneto vartotojas prisijungia maždaug dvylika kartų per mėnesį. Europos vidurkis – perpus mažesnis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man neteko piratauti. Aš asmeniškai nesu filmų mėgėjas“, – sakė gatvėje kalbintas vyras.

„Dauguma elektroninio formato knygų nėra brangios, tad galbūt pirkčiau, tačiau greičiau susirasti jas pirataujant“, – teigė pašnekovė.

„Aš turiu programinę įrangą, tai nepiratauju. Norėčiau, kad ir kiti nepiratautų“, – teigė kitas kalbintas praeivis.

Lietuvoje piratinės svetainės internete blokuojamos. Už jų turinį gyventojai per Lietuvos finansų sistemą susimokėti nebegali.

„Mažėja tas piratavimo lygis. Mažėja prisijungimų skaičius, tačiau nepakankamai“, – konstatavo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius.

„Kol kas situacija tokia – katė vis dar vejasi pelę. Mes – katė, o jie – ta pelė“, – sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Rimantas Bagdzevičius. 

Mes puikiai žinome, kaip vyksta, tarkime, Vokietijoje, kai įsijungi ką nors nelegalaus – ekrane įsijungia pranešimas, kad tuoj tu gausi baudą. Ir ją gauni, jei žiūri toliau.

Tačiau panašu, kad nelegalūs turinio platintojai – vis dar keliais žingsniais priekyje. Pajutę valstybės institucijų spaudimą, sėkmingai perkėlė serverius į užsienį, slepia domeno savininko prisijungimo duomenis ir veiklos toliau nestabdo.

„Labai sudėtinga užkardyti, nes serveriai nuolat perkeliami vis į kitas šalis. Tai – didžiulis pelnas, didžiuliai pinigai ir jie gali sau tą leisti“, – nuogąstavo R. Bagdzevičius.

Tad Vyriausybė pritarė siūlymui dar labiau griežtinti bausmes nelegaliems platintojams. Už neteisėtą turinio platinimą komerciniais tikslais grėstų ne tik administracinė atsakomybė, bet ir laisvės atėmimas iki 2–3 metų.

„Kol mes tų dalykų nesureikšminome, tol ta pati policija nemato rimto pagrindo tyrinėti skundus ir panašiai“, – teigė S. Kairys. 

Tačiau LRTK sako, jog to negana. Jos pirmininkas įsitikinęs, kad reikšmingų rezultatų bus pasiekta tik tada, kai griežtai bus baudžiami ne tik platintojai, bet ir vartotojai.

„Mes puikiai žinome, kaip vyksta, tarkime, Vokietijoje, kai įsijungi ką nors nelegalaus – ekrane įsijungia pranešimas, kad tuoj tu gausi baudą. Ir ją gauni, jei žiūri toliau“, –  komentavo R. Bagdzevičius.

„Manau, būtų sąžininga bausti ir vartotojus, nes jie irgi nelegaliai naudojasi“, – pritarė tokiai minčiai kalbintas vyras.

„Jeigu atsektų kiekvieną prisijungimą ir už tai atsiųstų baudą, manau, tuomet labiau apsimokėtų pirkti“, – svarstė kita pašnekovė.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, per metus vien Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo padaroma 360 mln. eurų žalos. Nors muzikos ir kompiuterinių žaidimų piratavimų mastas pastaruoju metu sumažėjo, su filmais situacija vis dar prasta.

„Filmo apskritai gamyba yra sudėtingas procesas, nes šis vizualinis kūrinys susideda iš daugelio elementų – muzikos, vaizdo ir kitų meno sričių, turi daug bendraautorių, tad jie ir patiria didžiausią žalą. Jiems brangiai kainuoja pagaminti produkciją, kuri paskui kažkur nuteka“, – teigė P. Sartatavičius.

Esą problema greičiau spręstųsi ir padidinus įvairesnio turinio prieinamumą Lietuvoje. Mat dabar įvairios platformos vis dar vengia Lietuvai suteikti dalį rodymo ir transliavimo licencijų mūsų šalyje. Kas tą prieinamumą Lietuvoje trukdo didinti?

„Tai yra finansiniai reikalai“, – aiškino LRTK pirmininkas.

Kauno apylinkės teismas neseniai nubaudė vieną iš piratinės internetinės svetainės „Filmai.in“ administratorių. Asmeniui skirta 15 tūkst. eurų bauda. Areštuota turto, kurio vertė siekia 200 tūkst. eurų. Tačiau iki šiol prie svetainės prisijungti ir nelegalų turinį žiūrėti vis dar įmanoma.