„Mes raginame Vyriausybę imtis skubių veiksmų, kad ši šaka nebankrutuotų, kadangi neatlaiko dempinguojamos produkcijos iš Lenkijos konkurencijos. Tos šalys remia savo gamintojus ir jie gali pardavinėti pigiau nei savikaina. Lietuvos valdžia savo gamintojų nepalaiko ir jau metus tos įmonės pardavinėja su nuostoliu. Ilgai tas tęstis negali ir jos tikrai užsidarys“, – Eltai sakė „Solidarumo“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

„Mūsų gamintojai yra konkurencingesni, ir tai rodo tas faktas, kad Lietuvos paukštiena keliauja į Skandinavijos rinkas, kuriose kokybės standartai yra patys aukščiausi, tuo tarpu lenkiška, latviška paukštiena dėl žemesnės kokybės nepapuola“, – pridūrė R. Garuolis.

Mūsų gamintojai yra konkurencingesni, ir tai rodo tas faktas, kad Lietuvos paukštiena keliauja į Skandinavijos rinkas, kuriose kokybės standartai yra patys aukščiausi, tuo tarpu lenkiška, latviška paukštiena dėl žemesnės kokybės nepapuola.

Jo teigimu, baiminamasi, kad bankrutavus šioms įmonėms paukštininkystės šaka Lietuvoje bus sužlugdyta.

„Kaišiadorių paukštyne apie 760 darbuotojų plius ūkininkai ir ūkininkų darbuotojai. Bet jeigu grius Kaišiadorių ar net ir Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1300 darbuotojų, praktiškai visa mėsinė paukštininkystė iš esmės bus sužlugdyta, nes kitos įmonės labai nedideliais kiekiais tą paukštienos mėsą (gamina – ELTA), tai mes neteksime savo visos šakos“, – sakė R. Garuolis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina svarstyti pagalbos, kuri sudaro apie 12 mln. eurų, paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriui koncepciją.

„Latvija šiemet vien paukštininkystei 11 mln. eurų skyrė, tai čia jau aiškiai rodo, kad tai yra nepakankama, nes Lietuvoje žymiai didesnė ši šaka. Latvijoje daug mažiau paukštininkystės ir kiaulininkystės ir jie iškart gauna daugiau“, – sakė R. Garuolis.

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas sakė, kad Lietuvos paukštininkystės sektoriui susidarė nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nes pandemijos metu Lenkijos paukštininkystės įmonėms gavus didelę valstybės paramą, tai dempingavo kainas Lietuvoje.

„Ekonominė problema tokia, kad mes dėl dempinguojamų kainų praradome 13 mln. eurų, visi kiti veiklos parametrai yra pagerėję. Mes 4,2 mln. eurų susitaupėme iš atlyginimų sumažinimo, 2 mln. eurų per geresnį ūkininkavimą, 4 mln. eurų valstybė davė ir atsidūrėme 2021 metuose, kur nauja Vyriausybė nenori prisiimti įsipareigojimų“, – sakė paukštynų vadovas.