„Turizmo įstatymą tobuliname siekdami dar geresnės turistų apsaugos nuo neįvykusių kelionių ar kelionių organizatorių bankroto. Be to, lengviname sąlygas smulkiesiems kelionių organizatoriams, kurie dėl pandemijos ir geopolitinės situacijos patyrė ir vis dar patiria nuostolių, stipriai sumažinome minimalią draudimo sumą, kuri leis lengviau pradėti verslą ar į jį sugrįžti“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tarp svarbiausių pakeitimų – turėti draudimą privalės visi kelionių organizatoriai – ne tik išvykstamojo ar vietinio turizmo, bet ir organizuojantys atvykstamąjį turizmą.

Kelionių organizatoriai savo prievoles turės užtikrinti ne mažesne kaip 3 tūkst. eurų suma – ji priklausys nuo įmonės įplaukų. Tai reiškia, kad į Lietuvą atvykstantys turistai bus apsaugoti kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. 

Siekiant sumažinti finansinę naštą smulkiems kelionių verslo atstovams (jei jų metinės pajamos mažesnės nei 1 mln. eurų), nustatyta kur kas mažesnė minimali draudimo suma – 20 tūkst. eurų vietoj 50 tūkst. eurų. Augant pajamoms, ši suma didėtų priklausomai nuo įplaukų dydžio. 

Greičiau suorganizuoti turistų grąžinimą, kai organizatoriai nebevykdo įsipareigojimų, padės įstatyme nustatyta galimybė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai gauti draudimo sumą iškart, kai tik nustatoma, jog verslas turi finansinių sunkumų.

Be to, įtvirtinamas Nacionalinės turizmo informacinės sistemos steigimas – viešbučiai ar kiti apgyvendinimo paslaugų teikėjai turės per 24 val. į ją suvesti kai kuriuos turisto duomenis. Tai leis realiu laiku gauti turistų skaičiaus ir įstaigų užimtumo duomenis, turistų nakvynių trukmę. 

Siekiant palengvinti sąlygas organizatoriams, prašantiems laikinai – dėl sezoniškumo, ekstremalios situacijos ar kitų priežasčių – leisti nevykdyti veiklos, siūloma nestabdyti jų licencijos 12 mėnesių, o ne šešis, kaip yra dabar.

Vyriausybės patvirtinti Turizmo įstatymo pakeitimai artimiausiu metu bus teikiami svarstyti Seimui.