- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant vis didesnių rizikų, Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą. Jos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsikūrė aštuonios virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės, pernai – 188.
„Teikiame įstatymą, griežtinantį dabartinį kripto sektoriaus reguliavimą. (...) Pastaruoju metu, kai Estija sugriežtino šio segmento reikalavimus ir kripto sektoriaus reguliavimą, regione atsirado tam tikras reguliacinis arbitražas ir daugelis kripto sektoriaus įmonių pradėjo kurtis Lietuvoje“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
„Vyksta persiorientavimas ir kraustymasis iš Estijos į Lietuvą, matome, kad su papildomomis apimtimis ateina ir papildomos rizikos“, – kalbėjo ministrė.
Kripto sektoriuje mokėjimus galima įvykdyti anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir sankcijų apėjimo rizikas.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad pakeitimai yra savalaikiai ir reikalingi, nes kripto sektorius yra rizikingas.
„Kripto sektoriuje galima įvykdyti mokėjimus anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo, šiandieniniame kontekste ir sankcijų apėjimo rizikas. Lietuva šiuo metu tampa kripto rojumi, turime daug institucijų, kurios užsiima kripto veikla, jų daugėja kiekvieną mėnesį, mūsų duomenimis, jų yra jau ir 400“, – posėdyje sakė S. Krėpšta.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis siekiama efektyviau taikyti tam skirtas priemones, sukurti nepalankią erdvę pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei mažinti reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei.
Finansų ministerijos teigimu, įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto rinkų ir Europos tarybos rekomendacijas. Jį toliau svarstys Seimas.
Siūloma, kad tokių paslaugų teikėjai privalėtų nustatyti klientų tapatybę, kai jų sandoriai viršija 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.
S. Krėpšta teigė, kad klientas turėtų būti identifikuojamas prieš visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos. Pasak jo, tyrimai rodo, kad teroristų finansavimas kripto sektoriuje gali vykti labai mažomis sumomis, sąmoningai apeinant įvairias taisykles.
Taip pat siūloma nuo 2025 metų įteisinti „Travel rule“ taisyklę – įpareigoti virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.
Lietuvos bankas siūlo ankstinti šios taisyklės įsigaliojimą ir taikyti ją nuo 2024-ųjų.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad kompromisis siūlymas ją taikyti nuo 2025-ųjų jau yra reikšmingai sugriežtinantis veiklą.
„Siūlyčiau prisiminti logiką, kuria remdamiesi pateikėme šitą kompromisinį variantą – ateina ES lygmens reguliavimas abiem klausimais, jis turėtų įsigalioti nuo 2025 metų. Veikiant vieningoje rinkoje turime įvertinti sprendimus mums kaip jurisdikcijai – konkurencingumui, priimdami sprendimus dėl didesnio griežtinimo ar greitesnio to padarymo, įvertinti to proporcingą ar disproporcinę naudą verslo subjektams“, – sakė M. Liutvinskas.
Be to, siūloma, kad šių paslaugų teikėjų minimalus įstatinis kapitalas būtų padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 125 tūkst. eurų, o jų vadovaujantys darbuotojai negalėtų tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienam teikėjui, išskyrus, kai tie asmenys priklauso vienai įmonių grupei, taip pat numatyti vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...