Jei tam pritars Seimas, pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.

„Tikslas yra remti žmones, turinčius negalią visuose jų pasirinkimuose dirbti, ir kad ta parama nebūtų priklausoma nuo įmonės statuso, o būtų priklausoma tik nuo negalią turinčio žmogaus pasirinkimo ir galimybių“, – posėdyje sakė ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės, šiuo metu Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus neįgalių žmonių, iš kurių dirba tik trečdalis, iš jų tik 10 proc. – socialinėse įmonėse.

„Tačiau finansavimas vis dar neproporcingai didelis yra būtent socialinėms įmonėms – per metus virš 25 mln. eurų skiriama šių įmonių finansavimui, tuo tarpu atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgalių asmenų aktyvios darbo rinkos priemonėms yra skiriama tik 8 mln. eurų“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė M. Navickienė.

„Šiais pokyčiais siekiame, kad šios abi biudžeto išlaidų eilutės būtų konsoliduotos ir virš 33 mln. eurų pasiektų kiekvieną neįgalų žmogų, kur jis bepasirinktų dirbti“, – pridūrė ji. 

Ministrė tikisi, kad įgyvendinus šiuos pokyčius kasmet būtų papildomai įdarbinama per tris tūkstančius neįgaliųjų.

Siūloma atsisakyti socialinių įmonių statuso ir taikyti Užimtumo įstatyme numatytas paramos priemones darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones.

Numatoma, kad darbingo amžiaus neįgalieji, kurie buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais.

Subsidija darbo užmokesčiui, priklausomai nuo darbingumo lygio kompensuojant 50-75 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (1095 eurai), asmenims su sunkia negalia būtų mokama neterminuotai, su vidutine negalia – iki dvejų metų, su lengva negalia – iki šešių mėnesių.

Be to, įteisinama nauja priemonė – subsidija darbo asistento išlaidoms, kuri siektų 62 proc. minimaliojo valandinio atlygio – 2,77 euro) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į dirbtą laiką, kai buvo suteikta darbo asistento pagalba. Neįgaliajam pagal poreikį darbo asistentas padės atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Taip pat nustatomos darbo vietų pritaikymo subsidijos: techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti, o maksimalus subsidijos dydis siektų 31 MMA (22,6 tūkst. eurų). Patalpoms remontuoti siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems, subsidijos dydis vienam neįgaliam darbuotojui būtų iki 4,7 MMA (3431 euras). Ji skiriama ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

Numatyta ir padidinti padidinti pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis – nuo 0,1 iki 0,2 bazinės socialinės išmokos (8,4 euro) už kiekvieną neįgalų asmenį.

Asmeniui vienu metu galėtų būti taikomos abi remiamojo įdarbinimo priemonės – įdarbinimas subsidijuojant ir subsidija darbo asistento išlaidoms, jos taip pat galėtų būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymo subsidijavimu.

Anot ministerijos, lėšų poreikis neįgaliųjų užimtumo rėmimui išliktų toks pat, kaip numatyta skirti socialinėms įmonėms (25,3 mln. eurų) ir neįgaliųjų dalyvavimui aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (8,4 mln. eurų) – 33,7 mln. eurų per metus.

Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba tik 29,1 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų.

Vyriausybės posėdis ir pasitarimas: