Lietuvos banko duomenimis įvertinta, kad „Wirecard“ grupės bankrotas didesnio pavojaus Lietuvoje veikiančių įstaigų veiklos tęstinumui nesukels. Tokia nuostata, anot Lietuvos centrinio banko, pasitvirtino.

Nustatęs „Finolita Unio“ vidinius ryšius su „Wirecard“ įmonėmis, Lietuvos bankas pradėjo vykdyti sustiprintą įmonės veiklos priežiūrą – analizavo padėtį, sąsajas tarp bendrovių, pinigų srautus, periodiškai susitikdavo su „Finolita Unio“ vadovais.

Lietuvos bankas taip pat teigia 2020 m. vasarą kreipęsis į Jungtinės Karalystės ir Singapūro finansų rinkos priežiūros tarnybas su prašymu pateikti galimai turimą neigiamą informaciją apie bendrovės akcininkus. Įvertinus visas aplinkybes, įskaitant ir iš mokėjimo sistemos CENTROlink gautus duomenis bei galimas grėsmes, 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nuspręsta pradėti neplaninį įstaigos veiklos tyrimą, jo rezultatus Lietuvos bankas netrukus pristatys visuomenei.

Savo ruožtu Finansų ministerija praneša penktadienį šaukianti Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos posėdį, kuriame ministerijos vadovybė su Lietuvos banko valdybos pirmininku ir už finansų rinkos priežiūrą atsakingais vadovais aptars rizikų valdymo finansų sektoriuje, įskaitant fintech segmentą, klausimus.

„Patariamosios komisijos posėdyje ieškosime sprendimų, kaip užtikrinti, kad būtų užkardytos su sparčia fintech sektoriaus plėtra šalyje susijusios rizikos. Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane esame įsipareigoję parengti ir įgyvendinti priemones, skirtas rizikoms finansų sektoriuje valdyti, įskaitant priemones pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Taip pat ketiname šiemet parengti fintech strategiją, kuri nubrėš sektoriaus plėtros gaires artimiausiems penkeriems metams, orientuojantis į įmonių kokybę, ne kiekybę“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vokietijos mokėjimų kompanija „Wirecard“ bankrutavo praėjusių metų birželį – po to, kai jos balanse aptikta ir paviešinta 1,9 mlrd. eurų skylė. Įtariama, kad prieš bankroto paskelbimą iš įmonės „nutekėjo“ šimtai milijonų eurų. „Financial Times“ duomenimis, dalis lėšų buvo pervesta per Lietuvoje veikiančią bendrovę „Finolita Unio“.