Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų. Galima teigti, kad šios kartos atstovai nuo mažų dienų gyvena atvirame ir laisvame pasaulyje, todėl akivaizdu, kad visiškai išnaudoja demokratijos ir minčių laisvės teikiamus pranašumus. Jie užaugo su informacinėmis technologijomis, kurios tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tai interneto karta, valandų valandas praleidžianti naršydama svetainėse, apsupta didžiulio informacijos kiekio ir žinanti, kad beveik viską galima rasti internete, taigi kibernetinė erdvė jiems yra pagrindinis informacijos šaltinis, darantis įtaką ir vartotojiškam elgesiui.

Palyginti su Y kartos atstovais Vakarų Europoje, Vidurio ir Rytų Europos regiono Y kartos žmonės beveik nieko nesiskiria kalbant apie naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau jiems daug sunkiau palikti tėvų namus ir įsigyti nuosavą būstą dėl vietos sąlygų. Kalbant apie pajamas, yra aiškus skirtumas, jei Y kartos atstovas pradėjo dirbti neseniai ir jei dirba kelerius metus. Darbo patirties turinčių Y kartos atstovų atlyginimai yra bent 25 proc. didesni.

Kiek uždirba Y kartos atstovai Vidurio Europoje, Baltijos ir Balkanų šalyse?

„Paylab“ išanalizavo Y kartos žmonių, gyvenančių Vidurio ir Rytų Europos šalyse, atlyginimus (visuose regionuose, įskaitant sostines) ir nustatė, kad jauni žmonės vidutiniškai uždirba apie 1 000 eurų.

Lyginant dešimtajame dešimtmetyje ir devintajame dešimtmetyje gimusių Y kartos žmonių atlyginimus, pastarieji gauna maždaug ketvirtadaliu daugiau. Didžiausias atlyginimo augimas nustatytas tarp žemutinės ir vidurinės grandies vadovų. Šias pareigas užimantys Y kartos atstovai gali tikėtis iki 40 proc. atlyginimo augimo Višegrado šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje), 38 proc. – Balkanų šalyse ir 23 proc. – Baltijos šalyse. Atlyginimų augimas taip pat pastebimas kvalifikuotų techninių ir netechninių specialybių srityje: 18 proc. Baltijos šalyse ir iki 25 proc. Vidurio Europoje.

Nėra didelio skirtumo tarp jaunesnių ir vyresnių Y kartos atstovų, užimančių administracines pareigas. Didesnį augimą „Paylab“ pastebėjo tik Balkanų šalyse – iki 17 proc., bet Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse augimas siekė tik apie 10 proc.

Lėčiausiai auga pagalbinio personalo, kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sferos darbuotojų atlyginimai (augimas neviršija 8 proc.). Tačiau Baltijos šalyse pirmiau minėtų pareigų atlyginimai išaugo 14–16 proc.

Jaunesni Y kartos atstovai susiduria su problemomis ieškodami būsto

„Eurostat“ duomenimis, Vidurio ir Rytų Europos regionui būdinga tai, kad nemažai Y kartos atstovų tebegyvena su tėvais. Net 6 iš 10 18–34 m. amžiaus žmonių dalijasi būstu su tėvais.

Ši problema yra rimtesnė Kroatijoje, Serbijoje ir Slovakijoje, kur 7 iš 10 pirmiau minėto amžiaus jaunų suaugusiųjų gyvena su tėvais.

Tėvystės (motinystės) atidėliojimas ir sunkiai įperkamas būstas (geriausiu atveju galima nuomotis butą) yra pagrindiniai veiksniai. Atlyginimai yra paprasčiausiai per maži, atsižvelgiant į dideles nekilnojamojo turto kainas. Didžiausia tikimybė jauniems suaugusiesiems įsigyti savo būstą – pasiimti paskolą gyvenant su partneriu (-e), kad pajamas sudarytų dviejų žmonių atlyginimai.

Slovakijoje 1 kvadratinio metro kaina (buto) siekia 1 500 eurų. Sostinėje, kur daugiausia darbo vietų, kaina pakyla iki 2 100 eurų. Ši suma daugiau nei 2,5 karto viršija Y kartos atstovų Slovakijoje vidutinį mėnesio atlyginimą.

Kroatijoje 1 kvadratinio metro kaina siekia 2000 eurų – tris kartus daugiau nei į ketvirtąją dešimtį įžengusių žmonių vidutinis mėnesio atlyginimas. Be to, dėl ekonominės krizės Kroatijoje nemažai jaunų žmonių neteko darbo ir galimybės kopti karjeros laiptais. Taip pat pastebimas didelis nedarbo lygis tarp jaunų Y kartos atstovų.

Vidurio ir Rytų Europoje įprastas amžius, kurio sulaukę jauni žmonės išsikelia iš tėvų ir pradeda gyventi savarankiškai, yra 28 metai. Tuomet jauni Y kartos atstovai įgyja finansinę nepriklausomybę. Anksčiausiai tėvų namus Y kartos atstovai palieka Estijoje (sulaukę 23) ir Čekijoje (sulaukę 26). O ilgiausiai su tėvais gyvena kroatai ir slovakai – vidutiniškai iki 31 metų amžiaus.

Paprastai ilgiau su tėvais gyvena vyrai. Minėtame regione jie palieka tėvus namus maždaug dvejais metais vėliau nei moterys. Jų gyvenimo būdas sudaro didelį kontrastą Vakarų Europos Y kartos atstovų gyvenimo būdui, kurie palieka tėvų namus daug anksčiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jaunuoliai pradeda gyventi savarankiškai sulaukę 22 metų amžiaus.