„Žvelgiant į kiek kitokias antrosios bangos realijas, manau, kad reikėtų numatyti daugiau lėšų tam tikrų ekonomikos sektorių gelbėjimui. Norint apriboti ekonominę veiklą dar labiau, tarkime uždaryti ne maisto prekių parduotuves ir t.t., be abejo tų lėšų reikėtų numatyti dar daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį kalbėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat pažymėjo, kad nereikėtų labai daug DNR plane numatytų lėšų investuoti jau kitąmet.

„Kitas dalykas, manyčiau, kad reikėtų peržiūrėti (DNR – ELTA) investicinį planą, ir tikrai nereikėtų labai daug pinigų investuoti jau kitais metais. Juolab, kad Lietuva ir kitos šalys turi tikrai karčios patirties, kad „skubos darbą velnias veja“, ir skubant dažniausiai didesnė dalis lėšų yra panaudojama neefektyviai“, – sakė jis.

Nors investicijų reikia, didelis jų augimas gali paskatinti pirmiausia įgyvendinti lengviausius, tad ir mažiausią pridėtinę vertę turinčius darbus, teigė Ž. Mauricas.

„Geriau daugiau investuoti į žmogų, ypatingai tiesioginėmis išmokomis paremti jaunimą, kad jis neemigruotų. Aiškų investicijų reikia, bet būnant tokiam dideliam jų augimui dažniausiai nesugebama suvaldyti viso proceso ir pirmiausia daromi lengviausi darbai. Bet tie lengviausi darbai dažniausiai būna labai mažos pridėtinės vertės“, – tikino jis.

„Visų pirma galvoje turėčiau DNR planą. Nes įsigyjamos ES fondo lėšos turi tam tikrus kriterijus, ir pakankamai griežtą pinigų panaudojimo priežiūrą. Juolab didžioji dalis (ES lėšų – ELTA) nebus panaudotos jau kitais metais, tad pirmenybę visgi skirčiau mūsų pačių lėšoms. Juk ir mes patys jas turėsime grąžinti“, – pridūrė Ž. Mauricas.

DNR ekonomikos plano vertė siekia 6,3 mlrd. eurų, kuriuos ketinama per pusantrų metų investuoti į pažangias sritis: skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, energetiką.