Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais. 

„Tendencija yra pakankamai teigiama, nes augimą ypatingai skatina vidaus vartojimas atsigavęs, tą rodo mažmeninės prekybos augimas pakankamai spartus ir (...) taip pat nuo dugno atsiskyręs pramonės sektorius – didelis investicijų augimas“, – BNS antradienį teigė Ž. Mauricas.

„Reiktų džiaugtis, kad mes nesekame Estijos keliu, bet tokios perspektyvos (BVP mažėjimo grėsmė – BNS), ji vis dar išlieka“, – pridūrė ekonomistas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje BVP augimą daugiausia lemia augantis vidaus vartojimas.

„Išaugęs (vidaus vartojimas – BNS), nes vis dar sparčiai auga darbo užmokestis. Sparčiau negu, visų pirma, auga pridėtinė vertė, darbo užmokesčio ir BVP rodiklis Lietuvoje yra rekordiškai aukštas, aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. (...) Infliacijai sumažėjus gyventojai tiesiog daugiau prekių perka“, – aiškino Ž. Mauricas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, antrojo ketvirčio BVP augimas yra „pakankamai neblogas istoriškai“.  

„Labai geras rezultatas antro ketvirčio, rodantis, kad augimo tempas nelėtėja. Jeigu pirmą ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. , dabar vėl turime 0,9 proc. (...) Vakar latviai paskelbė, kad Latvijos ekonomika lyginant antrą ketvirtį su pirmu, sumažėjo, tai mes atrodome pakankamai gerai. Augimas yra, ir jis pakankamai neblogas istoriškai“, – antradienį BNS sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, pramonei pirmas pusmetis yra geresnis negu praėjusių metų pabaiga ir pirmoji šių metų pusė. 

„Nors pramonė ir skundžiasi, bet rezultatas yra tam tikras lipimas iš duobės, nors ir nedidelis“, – sako T. Povilauskas.

Jo teigimu, mažmeninėje prekyboje matoma atsigaunanti perkamoji galia, nes infliacija maža, o statybos sektoriuje investicijos į energetiką, tinklus ir kelius taip pat duoda rezultatų – antrą ketvirtį augo statybos apimtys.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.

„Šiemet stebime akivaizdų ekonomikos atsigavimą, tačiau kol kas daugiausiai įtakos jam turi gyventojų vartojimo ir valstybės investicijų augimas. Nuo dugno atsispiria ir kai kurie eksportuotojai – transporto priemonių, plastikų, trąšų gamintojai – tačiau daugelis kitų pramonės šakų ir transporto sektorius dar laukia paklausos atsigavimo“, – komentare žiniasklaidai antradienį teigė N. Mačiulis.

Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ekonomikos augimą šiemet skatina apdirbamosios gamybos sektorius, taip pat namų ūkių vartojimas.

„Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse net ir pačioms rinkoms neaugant. Vis dėlto Vakaruose, ypač Vokietijoje jaučiamas eksporto užsakymų atoslūgis, vartojimo apetitas išlieka vangus ir kitose kertinėse eksporto rinkose, o tam atsispirti darosi vis sunkiau“, – komentare žiniasklaidai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Dalis ekonomistų prognozuoja lėtesnį BVP augimą

Tačiau T. Povilauskas prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimas turėtų būti lėtesnis.

„Pažiūrėsime, ar pramonė išlaikys tokį patį ketvirtinį augimo tempą trečiame ketvirtyje. Namų ūkių vartojime turėtų būti teigiamos tendencijos, nors ir yra tam tikrų silpnėjimo tendencijų, nes pirminis (pirkimo – BNS) impulsas nuo praėjusių metų, kai infliacija staigiai sumažėjo, o pajamos toliau augo, dabar  šiek tiek išsikvėpė, bet namų ūkių vartojimas auga“, – kalbėjo jis. 

T. Povilauskas, be kita ko, pabrėžė, kad trečio ketvirčio rezultatui įtakos turės ir situacija žemės ūkyje po audros.

Anot Ž. Maurico, BVP augimas gali sulėtėti kitais metais. 

„Klausimas didžiausias matyt yra dėl kitų metų perspektyvų, nes jeigu palyginsime su Latvija ir Estija – Lietuva išsiskiria savo augimo spartumu, o Estija išsiskiria savo nesibaigiančiu ekonomikos smukimu. Viena iš priežasčių dėl ko Estijoje ekonomika smunka yra keliami mokesčiai, ir jie turi pakankamai ambicingą planą juos kelti toliau“, – sakė Ž. Mauricas.

„Jeigu ir mes įsisuksime į mokesčių kėlimą, tai kitų metų ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu šių metų, priešingai negu daugelis institucijų prognozuoja. (...) (Mokesčių kėlimas – BNS) neabejotinai atvėsina ekonomiką ir skatina infliaciją“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis.

„Ją turėtų labiausiai skatinti augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos. Vis didesnį namų ūkių vartojimą palankiai veiks sparčiai tebeaugsiančios gyventojų pajamos, nedaug didėsiančios kainos, geros namų ūkių nuotaikos“, – komentare žiniasklaidai antradienį teigė D. Imbrasas.

„Palengva atsigaunančios, tačiau ne taip sparčiai, kaip anksčiau tikėtasi, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos sudarys sąlygas didesniam eksportuojančiojo sektoriaus aktyvumui. Tai kartu su tebegausėsiančiomis Europos Sąjungos fondų lėšomis ir augančiais valdžios sektoriaus užsakymais palankiai veiks investicijų raidą, jos taip pat turėtų didėti“, – pridūrė centrinio banko ekonomistas.

Kad antroje metų pusėje daugės „palankių išorės signalų“, mano ir I. Genytė-Pikčienė.

„Karpomos palūkanų normos, gerėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai bei palaipsniui atsigaunanti eksporto rinkų paklausa įlies energijos spartesniam į išorę orientuotų sektorių atsigavimui“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė.

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7  mlrd. eurų ir per metus augo 1,4 proc., o per ketvirtį – 0,9 proc.

Statistikų teigimu, vertinant gamybos metodu, antrąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.

Pirmąjį pusmetį BVP siekė 35,8 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, realusis BVP augo 2,2 procento.