Pasak jo, Lietuvai, kaip ir Skandinavijos bei kelioms kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, šalti žiemą neteks.

„Prisukti šildymą teks ne visai Europai, o tik toms šalims, kurios iki šiol savo šildymo sistemose naudoja dujas. Lietuva, kaip žinia, net 75 proc. šilumos energijos pasigamina iš biokuro, o tai yra antra pagal dydį dalis visoje ES, po Švedijos. Tad Lietuvai, kaip ir Skandinavijos bei kelioms kitoms ES šalims, šią žiemą neteks šalti, o ir sąskaitos už šildymą nebus didelės, nes biokuras Lietuvoje šiuo metu yra net 6 kartus pigesnis nei gamtinės dujos, – savo feisbuko paskyroje teigė Ž. Mauricas.

Tačiau, ekonomisto manymu, sostinei vis tik gali tekti pašalti, nes dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos, Vilnius vis dar reikšmingą dalį šilumos energijos pasigamina iš dujų ir dėl to šilumos energijos kaina Vilniuje yra 2 kartus didesnė nei Kaune ar Klaipėdoje. Anot jo, žiemą šis skirtumas gali dar labiau išaugti.

„Didžiausių iššūkių dėl gręsiančios gamtinių dujų krizės gali kilti Jungtinei Karalystei (JK), kuri net 90 proc. šilumos energijos pasigamina iš dujų. Be to, nesu tikras kiek jie galės sutaupyti mažindami patalpų temperatūrą, nes JK pastatuose ir iki šiol būdavo apie 19 laipsnių“, – tvirtino Ž. Mauricas.

„Taip pat riesta bus Belgijai, Italijai, Vokietijai, Nyderlandams bei daliai Vidurio ir Rytų Europos šalių, t.y. Rumunijai, Vengrijai, Kroatijai, Bulgarijai ir Slovakijai“, – pridūrė jis.

Galiausiai, Ž. Mauricas aiškina, kad Vengrija prisidarė problemų su subsidijomis dujoms, elektrai ir degalams bei jau pranešė, kad nebekompensuos kainų gyventojams, kurie suvartoja daugiau elektros ar dujų nei šalies vidurkis.

ELTA primena, kad dėl gresiančios dujų krizės Europos verslui ir vartotojams gali tekti imtis rimtų energijos taupymo priemonių. EK parengtas krizinio plano projektas numato, kad nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galės būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių. „Jei veiksmų imsimės dabar, staigaus dujų nutraukimo poveikį sumažinsime trečdaliu“, - sakoma tekste, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia pažymima, jog yra „didelė rizika“, kad Rusija šiais metais sustabdys dujų tiekimą į Europą.

Įmonės, kurios gali pakeisti dujas, turėtų sumažinti jų vartojimą, sakoma toliau projekte. Tikslas esą yra apsaugoti pramonę, kuri ypač svarbi tiekimo grandinėms ir konkurencingumui. Ir namų ūkiai raginami savo noru vartoti mažiau. „Kiekvienas gali taupyti dujas, dabar“, - rašo EK.

Jau dabar galiojančios taisyklės numato, kad, pritrūkus dujų, pirmenybė būtų teikiama namų ūkiams ir, pavyzdžiui, ligoninėms. Tačiau tam tikrais atvejais ribojimai galimi ir kai kuriems apsaugotiems vartotojams.

Planas dar gali keistis, jis tikriausiai oficialiai bus pristatytas kitą trečiadienį, liepos 20 d.

Europos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių (ENTSO-G) analizė rodo, kad, jei dujų tiekimas būtų sustabdytas liepą, dujų saugyklos nebūtų užpildytos pakankamai ir todėl žiemą bei kitais metais gali būti juntamas dujų trūkumas. Jei Rusija dujų sklendes užsuktų spalį ar vėliau, rizika paklausai žiemą būtų mažesnė. Tačiau tada liktų mažiau laiko reaguoti.

Poveikis šalims narėms priklausys nuo to, kiek jos priklausomos nuo rusiškų dujų, teigiama projekte.

EK duomenimis, Rusija jau yra smarkiai sumažinusi dujų tiekimą. Dabartinis dujų srautas atitinka mažiau nei 30 proc. 2016-2021 metų vidurkio. Tai lėmė istoriškai aukštas energijos kainas ir išaugino infliaciją. Nėra požymių, kad situacija gerėtų. Ji veikiau toliau blogės, pažymi Komisija.