„Esame gerai ir sistemiškai, ir planavimo požiūriu pasirengę žaliajai transformacijai. Turime tikrai beprecedentes finansines galimybes artimiausioje perspektyvoje. Turime gerus pagrindus, kad Lietuvos žalioji transformacija, žaliojo kurso įgyvendinimas būtų sėkmingas ne tik Lietuvoje, bet ir sėkmingiausias visoje ES“, – nuotolinėje diskusijoje „Kur investuosime ir kaip transformuosime Lietuvos energetikos sektorių per ateinantį dešimtmetį“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas ateityje dar bus peržiūrimas.

„Ateityje iki pat 2030 metų nacionaliniai energetikos ir klimato srities planai bus naujosios mūsų energetikos strategijos. Planas bus peržiūrimas, bet tai yra tam tikras saugiklis, kad net ir politinių pasikeitimų metu turi būti užtikrintas stabilus planavimas ir investavimas į atsinaujinančią energetiką“, – teigė jis.

Ž. Vaičiūnas taip pat pabrėžė, kad iš ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) Lietuvai per metus teks po 250 mln. eurų, kurių dalis turės būti investuojama į žaliąją energetiką.

„Šis ES biudžetas yra beprecedentis šiuo požiūriu, kad šalia klasikinių finansavimo instrumentų, kaip energetikos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios finansuojama sinchronizacija ir strateginiai projektai, šalia įprastos struktūrinės paramos atsirado nauji instrumentai, kaip RRF ir kiti panašūs instrumentai. Jų finansinis paketas yra didžiulis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

„Jei vien kalbėtume apie RRF lėšas, Lietuvos atveju suplanuota yra 2,5 mlrd. eurų iki 2030 metų. Kiekvienais metais turime apie 250 mln. eurų papildomų investicijų, kurias galime sėkmingai investuoti“, – pridūrė jis.

2015 metais Paryžiaus susitarimu pasaulio valstybės sutarė dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius globaliam atšilimui neperžengus pavojingos 2 laipsnių ribos. ES poveikis klimato kaitai yra trečias pagal dydį pasaulyje, todėl perėjimas prie nulinės emisijos ekonomikos iki amžiaus vidurio yra vienas svarbiausių ilgalaikių ES tikslų.

ES šalys narės iki 2030 metų turės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 metais), pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.