„Jau po pusės metų mes būsime pasirengę sinchroniškai veikti su Lenkija, jeigu būtų tokia ekstremali situacija ir tokia padėtis. Tam būsime techniškai ir organizaciniu atžvilgiu pasiruošę. Čia pirmas momentas“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime sakė Ž. Vaičiūnas.

„Antras ir trečias etapai yra patys svarbiausi. Tai reiškia, kad Lietuva bet kuriuo atveju yra pasirengusi izoliuotam sistemos darbui. Tik esminis dalykas, jog turime užtikrinti, kad izoliuotas veikimas būtų toks, kad nedarytų neigiamos įtakos mūsų vartotojams. Dėl to antrasis žingsnis, 2022 metų pasirengimas izoliuotam sistemos darbui būtų tokiais parametrais –  trys pagrindiniai objektai, dviejų šimtų megavatų energijos kaupiklių sistema ir Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokų rekonstravimas“, – sakė ministras.

Trečias etapas yra savarankiškas Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbas, ketvirtas – nuolatinė sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Europos infrastruktūros tinklų (CEF) Koordinacinis komitetas pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui skirti 720 mln. eurų paramą svarbiausiems antrojo sinchronizacijos etapo projektams finansuoti.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.