Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), sustabdžiusi ES lėšų dalybas žaliosios energetikos projektams kaime, šį sprendimą turės ginti teisme. Bylinėtis nutarė be solidžios paramos likę verslininkai ir ūkininkai.

Viliojo papildomos pajamos

Biržų rajone ūkininkaujantis Kęstutis Armonas dar prieš šešerius metus užsikrėtė idėja, be tradicinės žemės ūkio veiklos, imtis alternatyvaus verslo. "Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ne kartą teko matyti ūkiuose stovinčias vėjo jėgaines, kurios ūkininkams duoda papildomų pajamų. Prieš šešerius metus ėmiau domėtis ir rūpintis statybų leidimais, žemės paskirties pakeitimu, projektavimu", – pasakojo ūkininkas.

Sutvarkius dokumentus, pernai rudenį prasidėjo dvisparnės vėjo jėgainės statybos darbai. K.Armonas neslėpė, kad imtis realių darbų paskatino informacija, jog ŽŪM rengia specialią programą. Pagal ją žemdirbiams bus leidžiama, be tradicinio ūkininkavimo, užsiimti papildoma veikla ir žaliosios energetikos projektams panaudoti ES lėšas.

Kovą ūkininkas Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką gauti ES paramą – 900 tūkst. litų. Gegužę vėjo jėgainė, į kurią investuota 1,5 mln. litų, jau buvo pastatyta, rugpjūtį ją pavyko prijungti prie skirstomųjų tinklų.

Rizikos neįvertino

Tačiau K.Armono viltys pasinaudoti ES parama žlugo – jo paraiška buvo atmesta. Priežastis – neįmanoma nustatyti projekto ekonominio pagrįstumo, nes negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkeriems metams.

"Į jėgainę investavo viena bendrovė. Bankai sutinka man suteikti kreditą, bet su viena sąlyga – jeigu bus pasirašyta sutartis dėl ES paramos. Bendrovė mane jau spaudžia mokėti pinigus, o iš ūkininkavimo tokių finansinių galimybių neturiu", – dūsavo ūkininkas.

Jis pripažino net nepagalvojęs apie riziką, kad ES lėšų gali negauti: "Mes, ūkininkai, ES paramą gauname nuo 2004-ųjų. Jeigu verslo planas būdavo tinkamai parengtas, paraiškos visada būdavo tenkinamos. Atrodė, kad taip bus ir šį kartą."

K.Armonas nėra vienintelis, tikėjęsis pasinaudoti milijonais iš Briuselio. Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas planavo savo verslą išplėsti ir investuoti 1,8 mln. litų, o iš jų 1,3 mln. litų atgauti iš ES.

ŽŪM ir Nacionalinė mokėjimo agentūra atmetė iš viso beveik du šimtus 300 mln. litų vertės vėjo, saulės ir hidroenergetikos projektus, kuriais prašyta apie 200 mln. litų ES paramos.

Pasuko teismo keliu

Ūkininkų ir verslininkų skundai, kuriuose ŽŪM pareigūnai kaltinami nekompetencija, jau pasiekė Vyriausybę ir Seimą. O šią savaitę į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo išsiųstas kelių dešimčių pareiškėjų prašymas stabdyti ŽŪM kanclerio potvarkio, kuriuo ES parama neskirta, galiojimą.

"Teismo prašome pripažinti ŽŪM kanclerio potvarkį negaliojančiu ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir ŽŪM arba toliau tęsti pateiktų paraiškų vertinimą, arba įpareigoti skirti paramą", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

Anot jo, teismui skundus jau pateikė 50 projektų rengėjų. Šių pusėn stojo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. "Nemanau, kad tai sąmokslo teorija. Tačiau iš pat pradžių programa buvo blogai koordinuojama tarp Ūkio, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. Tam turėjo būti sukurta darbo grupė. Gal ŽŪM išsigando? Jiems žalioji energetika buvo primesta, o to vaiko jie nemyli. Todėl, matyt, buvo paprasčiau tiesiog nutraukti programą", – svarstė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Burnos neaušino

ŽŪM atstovams jau ne kartą teko aiškintis dėl atmestų paraiškų. Tačiau vakar Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius nesiteikė net išklausyti pareiškėjų priekaištų.

"Jokių komentarų nebus. Visi komentarai jau pasakyti. Man nelabai rūpi, ką jie sako! Mes jų pareiškimus neigiame. Buvo surengta vienpusė spaudos konferencija. Į ją kita pusė net nebuvo pakviesta, net nebuvo informuojama. Mes čia ne prie ko", – rėkte išrėkė V.Rekevičius.

Su žurnalistais įpareigotas kalbėti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas teikėsi pasakyti tik tiek, kad iš visų ŽŪM gautų paraiškų vos trys projektai buvo ūkininkų. Į dienraščio e. paštu nusiųstus klausimus jis neatsakė.

Dvi versijos

Iki šiol ŽŪM visas pretenzijas atremdavo Energetikos ministerijos raštu, kad "saulės, vandens ir vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl šiuo metu vykstančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams". Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius buvo aiškinęs, kad projektai atmesti, nes buvo negyvybingi – pareiškėjai negalėjo užtikrinti pajamų penkeriems metams, nes nesibaigus energetikos srities teisiniam reglamentavimui sunku prognozuoti superkamos elektros kainą, ypač visiškai naujiems projektams. Taigi, sumažinus elektros supirkimo kainas, jėgainės gali bankrutuoti.

ŽŪM atstovams kilo įtarimų, kad galimybe pasinaudoti ES milijonais esą suskubo ne ūkininkai, o stambios verslo grupuotės.

Energetikos ministerija mini visai kitas paraiškų atmetimo priežastis. "Atsinaujinančios energetikos projektai negali gauti dvigubos paramos. Iš tokių jėgainių elektra superkama pagal didesnį tarifą, taip teikiant subsidiją. O projektų vystytojai dar norėtų gauti ES pinigų ir už įrangą. Tai jau būtų dviguba parama, kuri neleidžiama", – sakė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Kainų komisijos duomenimis, iš hidroelektrinių elektra superkama po 26, o iš vėjo elektrinių – po 30 centų už 1 kWh (be PVM).