- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos iki Seimo rudens sesijos pabaigos.
„Tikiu, kad šis įstatymas tikrai turi būti priimtas šiais metais tam, kad mes pabaigtume ir reformą, ir teisingai atsiskaitytume su žmonėmis. (...) Į įstatymą įrašėme galimybę atkurti žemę žmonėms, gyvenantiems toje pačioje savivaldybėje, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Pavyzdžiui, Trakų gyventojai galės atkurti žemę Lentvaryje. Bet, atsižvelgdami į STT pastabas, nurodėme, kad didmiesčiuose ir kurortuose atkurti žemės žmonės jau negalės. STT padarė tokią pastabą, kad tai būtų esminis sąlygų keitimas proceso pabaigoje“, – parlamento posėdyje sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki kitų metų gegužės 1 d. suteikti galimybę buvusiems žemės savininkams už negrąžintą žemę mieste pasirinkti kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu.
Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tikisi, kad gyventojai per papildomai suteiktą laiką tai yra penkis mėnesius sugebės pasirinkti už turėtą žemę jiems siūlomus miškų sklypus, jeigu jie tokią valią išreikš.
Jos duomenimis, keliems tūkstančiams Vilniaus miesto gyventojų, turėjusiems žemę būtent Vilniaus mieste, iki šiol ji nėra grąžinta.
„Dabar esame faktiškai restitucijos proceso tiesiojoje ir dėl to ieškome geriausių būdų teisingai atlyginti už turėtą žemę. Teisingai – tai reiškia leisti žmonėms atsisakyti siūlomos piniginės kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu žemės rinkos kaina mieste ir jo apylinkėse. Tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tiek Aplinkos ministerijoje buvo ieškoma bendrų vardiklių. Šiuo klausimu įvyko konsultacijos, kurios, beje, yra įtvirtintos ir Lietuvos-Lenkijos draugiškų santykių sutartyje. Ši problema paliečia daugiausia lenkų tautybės žmones, kuriems žemė nebuvo grąžinta“, – pritardama kompromisinei įstatymo pataisų redakcijai Seimo plenarinėje salėje sakė parlamentarė R.Tamašunienė.
Jeigu Seimas nepriimtų įstatymo pataisų, nuo 2024 m. sausio 1 d. gyventojams neliktų galimybės už turėtą žemę atsisakyti kompensacijos pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę4
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas19
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...