Prašymas pakeisti planą teikiamas antrą kartą, nes pirmaisiais jo įgyvendinimo metais Lietuvos žemės ūkio sektorius susidūrė su įvairiais neplanuotais iššūkiais: Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis, sudėtinga pieno rinkos situacija, nepalankiomis žemės ūkio vystymui klimato sąlygomis, pranešė ministerija.

„Silpnėjo ūkininkų motyvacija užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba, mažėjo ekologinės gamybos plotai ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius. Tai paskatino ŽŪM atlikti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą ir pateikti siūlymus EK dėl jos tobulinimo“, – pranešime sakė viceministras Egidijus Giedraitis.

Silpnėjo ūkininkų motyvacija užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba, mažėjo ekologinės gamybos plotai ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius.

 

Pakeitimai susiję su daugiamečių pievų atkūrimo poreikiu, kraštovaizdžio elementų populiarinimu, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos gamybinių veiklų. Siūlomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimai.

Įvertinus šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus, keičiamos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos.

Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, siūloma leisti ekologiškai ūkininkaujantiems dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose. Taip pat numatoma apie 15–16 proc. didinti visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžius.

Įvertinus daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.

Ekoschemose, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus.

Taip pat apie 20 proc. didinamos kompensacinės išmokos naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams.

Be to, nuo 2024 metų siūloma nustatyti didžiausias planuojamas kompensacines išmokas visoms ekologinėms sistemoms, kad ateityje būtų išvengta nepanaudotų lėšų.

Siūloma, kad pareiškėjai laikytųsi minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote, tai reiškia, kad tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vieneri metai tame pačiame lauko plote.

ŽŪM siūlomus pakeitimus EK turėtų įvertinti ir dėl jų priimti sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius.