Todėl ŽŪM siūlo Vyriausybei nepritarti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos inicijuojamoms Žuvininkystės įstatymo pataisoms, nors jos, autoriaus manymu, optimizuotų institucijų veiklą, leistų taupiau naudoti biudžeto lėšas. 

Vyriausybės išvados yra paprašęs Seimas, svarstantis K. Mažeikos pataisą.

ŽŪM sako, kad pakeitimai nesudarys sąlygų racionalesnei žuvivaisai valstybiniuose vandens telkiniuose – žuvų įveisimui būtų reikalingi tokie pat materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai kaip ir dabar.

Šiuo metu Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politiką, kartu su Žemės ūkio ministerija – šių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, o žuvivaisa vyksta pagal ŽŪM patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.

Žuvininkystės tarnyba užpernai už 7,7 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų modernizavo žuvivaisos padalinius, šiuo metu įgyvendina keturis projektus už daugiu nei 5 mln. eurų.

Ši tarnyba įsipareigojusi penkerius metus po projektų pabaigos vykdyti įsipareigojimus, o reorganizavus ar pertvarkius tarnybą kyla rizika finansavimui skirtas lėšas grąžinti Briuseliui.