K. Navickas pokalbio metu išsamiau pristatė situaciją dėl Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlusio klausimo apie pieno produktų terminų naudojimo ženklinant lietuviams įprastus, tradicinius augalinės kilmės produktus. Kalbėta ir apie įprasto, tradicinio posakio „sviestas sviestuotas“ naudojimą įvardijant augalinės kilmės produktus, kuriuose nėra pieno.

„Žmonės prekybos centrų lentynose ir kitur mato, kad pieno produktų pavadinimai naudojami tam tikriems augaliniams produktams kitomis kalbomis pavadinti, pavyzdžiui, obuolių sūrį. Lenkiško „jableczny ser“ (obuolių sūris) pavadinimas nėra draudžiamas, tačiau Lietuvoje tarnybos, esą, vadovaudamosi europine teise, analogišką produktą vadinti obuolių sūriu nori uždrausti, nes šiame gaminyje nėra pieno. Aš žinau apie ES įsipareigojimus tinkamai apsaugoti pieno ir kitus produktus. Tačiau mūsų supratimu, įpareigojimai turi vienodai galioti visoms ES kalboms ir valstybėms narėms“, – teigė ministras.

Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors tai kitomis kalbomis yra įmanoma, sukelia neigiamą reakciją ir kelia daug klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje.

ŽŪM duomenimis, Lietuvoje taip pat yra trys aguonų pieno gamintojai, kurie per metus jo pagamina apie 4 tonas. 8 „riešutų sviesto“ (dabar pažymėto „riešutų kremas“) gamintojai, kurie per metus pagamina apie 198 tonas šio produkto. Kokosų pienas nėra gaminamas Lietuvoje, tačiau yra importuojamas į Lietuvos rinką: pernai jo buvo parduota apie 230 tonų. Jis šiuo metu ženklinamas kaip „kokosų gėrimas“.

„Mums tikrai reikia aiškumo. Pabrėžčiau, kad mūsų aptariami maisto gaminiai jau daugelį metų turi gerai vartotojams žinomus pavadinimus. Tokie pavadinimai neklaidina vartotojų. Tuo labiau, kad pirkėjai yra prie jų pripratę. Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors tai kitomis kalbomis yra įmanoma, sukelia neigiamą reakciją ir kelia daug klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje“, – pažymėjo K. Navickas.

Kaip praneša ŽŪM, komisaras J. Vojciechovskis dėkojo už aiškiai pristatytą kai kurių tradicinių augalinės kilmės produktų ženklinimo problemą. Teigė suprantantis padėtį ir sutiko, kad reikia ieškoti sprendimų ir žadėjo su atsakingomis tarnybomis artimiausiu metu tai daryti.