Kuo stresas skiriasi nuo profesinio perdegimo?

Stresas yra laikina būsena – dingus stresoriui, praeina stresas ir visos jo sukeltos emocijos bei fizinės reakcijos. Tai yra natūrali organizmo reakcija. Perdegimas – tai visų organizmo siunčiamų įspėjimų ignoravimo padarinys. Stiprus perdegimas sukelia net suicidinių minčių, gyvenimas perdegusio žmogaus požiūriu netenka prasmės, tampa pilkas, slegiantis, nebedžiugina net malonūs dalykai. Todėl ilgai besitęsiančio streso nereikėtų ignoruoti ar nurašyti darbo pobūdžiui, tempui, įtampai, sunkioms darbinėms situacijoms ir sakyti, kad kada nors pailsėsiu ir viskas pasikeis.

Streso priežastys slypi daug giliau mūsų psichikoje, asmenybėje, mūsų patirtyse ir t. t. Tai ne vien tik išorinių veiksmų padarinys, tai yra ir mūsų pačių viduje, todėl svarbu laiku pastebėti tokius dalykus, kaip nuolatinė įtampa net ir situacijai praėjus, nerimas prieš kiekvieną, net ir gerai pažįstamą situaciją, nuolatinis situacijos nagrinėjimas, apmąstymas ir permąstymas, negalėjimas susikaupti, nepraeinanti fizinė įtampa kurioje nors kūno vietoje, stiprus nuolatinis abejojimas savo profesionalumu, drebulys ir kitos kūno reakcijos.

Plačiau apie stresą ir profesinį perdegimą skaitykite ankstesniame straipsnyje. 

Stresas – nuolatinis socialinio darbo srities specialistų palydovas

Nors stresas yra natūrali organizmo reakcija į dirgiklius ir nedidelis jo kiekis yra netgi naudingas, per daug patiriamo streso ilgainiui veda į perdegimą. MB „Patirtys ir idėjos“ vadovė Nomeda Jerochova, profesinėje veikloje patiriamą stresą tyrinėjanti nuo 2016 m., sako: „Apklausos rezultatai ir nustebino, ir nuliūdino, nes, pirmiausia, beveik pusė (44 proc.) respondentų pažymėjo, kad stresą darbe patiria kelis kartus per savaitę, o beveik kas penktas (19 proc.) sako, jog stresą darbe patiria kasdien. Socialinis darbas yra labai įtemptas, dinamiškas, be galo atsakingas, reikalaujantis patirties, įžvalgų, dažnai ir nestandartinių sprendimų, todėl stresas yra nuolatinis šių darbuotojų palydovas. Dėl didelio darbo krūvio ir reikalavimų, taip pat nuoširdaus noro padėti paslaugų gavėjams, socialiniai darbuotojai prisiima daug perteklinių atsakomybių, kurios taip pat sukelia papildomo streso.“

Iš visų apklausoje dalyvavusių socialinio darbo srities specialistų, dauguma (81 proc.) nurodė, kad jų darbas daugiausia apimą tiesioginį darbą su paslaugų gavėjais ir tik nedidelė dalis (14 proc.) pažymėjo, kad jų darbas labiau siejasi su dokumentacijos pildymu. Tai parodo ne tik streso sąsają su tiesioginiu klientų aptarnavimu, tačiau ir socialinio darbo profesijos lauką – svarbiausias prioritetas yra pagalba paslaugų gavėjams.

Partnerio nuotr.

Pagrindinės patiriamo streso priežastys šokiruoja

Apklausos dalyviai nurodė, kad pagrindinė priežastys, dėl kurių darbe patiria stresą, yra agresyvus paslaugų gavėjų elgesys (16 proc.), neapibrėžtumo jausmas darbe (14 proc.), perteklinė atsakomybė už paslaugų gavėjų patiriamus sunkumus ir neaiškios pareigybės ribos (12 proc.). Apklausoje buvo galima ne tik pasirinkti jau numatytus atsakymus, tačiau ir įrašyti savo atsakymą. Dažniausi iš jų – dvigubi standartai kolektyve, mobingas, trumpi darbų atlikimo terminai.

Kaip dažniausiai darbe patiriamas būsenas, respondentai išskyrė bejėgiškumo jausmą dirbant su paslaugų gavėju (16 proc.), jausmą, kad darbe yra nevertinami (15 proc.), jausmą, kad lieka vieni su savo problemomis (14 proc.).

Kaip dažniausiai streso sukeliamos emocijos, pasirinktos: nerimas (18 proc.), noras nuo visko atsiriboti (18 proc.), motyvacijos praradimas (17 proc.) ir bejėgiškumas (10 proc.), o dažniausi streso sukeliami fiziniai pojūčiai – galvos skausmas (16 proc.), nemiga (14 proc.), širdies darbo pagreitėjimas (12 proc.) ir įtampa visame kūne (10 proc.).

Šie duomenys puikiai iliustruoja pagrindinius profesijos skaudulius – tai didžiulė atsakomybė, neapibrėžtumas, plačios pareigybių ribos, kas įneša papildomos sumaišties ir su šiais iššūkiais tenka susidurti labai dažnai. „Vienuolika metų dirbau socialinį darbą ir tikrai galiu tik patvirtinti, kad ši profesija yra ne iš lengvųjų ir tikrai ne kiekvienam – ypač vertinant iš šono, neįsigilinus – suvokiama jos apimtis, darbo principai ir vertybės. Paslaugų gavėjui atiduodame labai daug energijos, kartais dirbame neskaičiuodami valandų ir savo resursų, todėl komandos ir vadovo palaikymas yra labai svarbus. Tačiau ne visi jo sulaukia ir tai tikrai liūdina“, – teigė N. Jerochova.

Partnerio nuotr.

Daugiau nei pusė socialinio darbo specialistų dėl streso susiduria su sveikatos problemomis

„Ne paslaptis, kad pagrindinė streso žala yra fizinė. Greičiausiai kiekvienas tuo metu, kai patiriame stresą, esame pastebėję įvairių neigiamų kūno reakcijų, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, drebulys, įtampa, nuovargis ir pan. Todėl nuolatinis stresas veda prie išsekimo, organizmo nualinimo ir daug rimtesnių problemų nei momentinis nepatogumas. Iš tiesų nuolatinis stresas yra pavojingas – jis gali privesti net iki priešlaikinės mirties, t. y. nuo streso sukeltos fizinės žalos jūs galite mirti. Dėl to visada raginu žmones įvertinti, ar patiriamas stresas tikrai vertas tų padarinių, – galbūt jau laikas pokyčiams tiek savo viduje, tiek išoriniams“, – patarė N. Jerochova.

Apklausos duomenys parodė, kad socialinio darbo specialistams stresas labiausiai asocijuojasi su emocine perkrova (23 proc.), įtampa (22 proc.), nerimu (14 proc.) ir išsekimu (9 proc.). Taip pat daugiau nei pusė (59 proc.) atsakiusiųjų pažymėjo, kad darbe patiriamas stresas persikelia į kitas gyvenimo sritis.

Šokiruoja ne tik patiriamo streso priežastys, tačiau ir tai, kad beveik trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių pažymėjo, jog mano, kad dėl patiriamo streso susiduria su sveikatos problemomis ir dar tiek pat (32 proc.) pažymėjo, kad su tuo susidūrė anksčiau. Dar maždaug tokia pati dalis (30 proc.) teigia nesantys tikri dėl streso ir sveikatos problemų sąsajos. Taigi šie apklausos duomenys atskleidžia, kad didelė dalis socialinio darbo srities specialistų yra bent kartą per savo karjerą susidūrę su streso sukeltomis sveikatos problemomis. Tai iš tiesų verčia susimąstyti, ar skiriama pakankamai dėmesio šių specialistų profesinei gerovei ir saugumui užtikrinti.

„Kai lieki vienas su savo sunkumais, ypač tokiais, kurie sunkiai išsprendžiami net pasitelkus komandą, iš tiesų kyla bejėgiškumo ir beprasmiškumo jausmas. Šios apklausos rezultatai parodė skaudžią tiesą – esame nepakankamai vertinami ir mūsų profesinis palaikymas yra per mažas. Tai akcentuoja ir apklausos dalyviai. Apklausoje dalyvavo įvairų socialinio darbo srities stažą turintys specialistai, iš jų 10 proc. dirba ilgiau nei 20 metų. Ir man baisu skaityti, kai daugiau nei pusė (59 proc.) visų apklausos dalyvių teigia, kad dažniausiai nejaučia, jog jų profesija yra gerbiama ir vertinama, o pusė (50 proc.) sako, jog patiriamas stresas sumažina jų pasitikėjimą savo profesiniais gebėjimais. Ir tai nėra iš piršto laužta tendencija – streso ir perteklinių atsakomybių temos supervizijų ir mokymų metu yra labai dažnos. Stresas iškreipia mūsų požiūrį į save, savo gebėjimus, skatina pradėti abejoti savo priimamais sprendimais. Komandų stiprinimas ir darbo apimties peržiūrėjimas čia labai svarbūs. Į tai tikrai turi būti atkreipiama dėmesio“, – sakė N. Jerochova.

Partnerio nuotr.

Nepaisydami patiriamų sunkumų, teigia dirbantys mėgstamą darbą

Visgi džiugina tai, kad socialinio darbo srities specialistai nestokoja vidinės motyvacijos ir, nepaisydami visų patiriamų sunkumų ir iššūkių, daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad jiems dažniausiai patinka jų darbas, o trečdalis (33 proc.) teigia, kad darbas labai patinka.

„Čia matome džiuginantį faktorių, kad socialinį darbą dirba atsakingi ir sąmoningi žmonės, kurie džiaugiasi pasirinkę šią profesiją. Supervizijose mes kartais diskutuojame su socialiniais darbuotojais apie tai, kokį kitą darbą jie rinktųsi vietoje socialinio darbo. Beveik absoliuti dauguma pripažįsta, kad darbo keisti nenorėtų. Pagrindinis išsakomas poreikis yra profesijos prestižo didinimas, darbo krūvio mažinimas, pagarba ir nesmurtinė komunikacija komandose. Šie dalykai yra išsprendžiami ir reikia tikėtis, kad socialinės apsaugos sistemoje į šiuos poreikius bus atsižvelgta“, – vylėsi N. Jerochova.

Kaip pagrindinius dalykus, kurie padėtų sumažinti darbe patiriamo streso kiekį, socialinio darbo srities specialistai įvardija didesnį vadovų palaikymą (12 proc.), galimybę atvirai kalbėti apie darbe patiriamus sunkumus (11 proc.) ir aiškesnį pareigų ir atsakomybių apibrėžtumą (10 proc.).

„Patirtys ir idėjos“ dovana visiems straipsnio skaitytojams – nemokama skaitmeninė knyga „Streso valdymas“, kurią rasite čia.