„Svarbiausioje šalies magistralėje Šiaurės–Pietų kryptimi sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, kartu sumažinant eismo įvykių riziką,“ – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Panevėžio aplinkkelis (kelias A17) praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 kilometrai – iki 4 eismo juostų. Rekonstrukcijos metu įrengti jungiamieji keliai, viadukas per geležinkelį, tunelinis viadukas ir tuneliniai pravažiavimai, rekonstruoti tiltai per Nevėžio ir Lėvens upes. Kaip teigia ministerija, eismo saugai gerinti įrengtos dvi „turbo“ žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas bei greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, teigia ministerija.

Visame aplinkkelyje įrengtos reversinės eismo juostos 2+1 – dvi eismo juostos viena važiavimo kryptimi ir viena eismo juosta kita.

„Šiame kelyje yra atskiriami priešpriešiniai transporto srautai, taip eliminuojant vienus pavojingiausių – priešpriešinius susidūrimus. Tokio tipo kelyje taip pat sudaromos optimalios lėtesnio transporto aplenkimo sąlygos,“ – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Darbai finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Papildomo trečio etapo metu planuojama atlikti Nausodės viaduko virš kelio A9 Panevėžys–Šiauliai kapitalinį remontą. Taip pat bus rekonstruota Panevėžio aplinkkelio (A17) 11,015 kilometre esanti dviejų lygių sankryža ir atliktas kapitalinis kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 kilometro remontas. Darbus, kurių bendra vertė – 3,8 mln. eurų, planuojama atlikti 2020 metais.

Bendras „Via Baltica“ ilgis šalies teritorijoje yra 274 kilometrai. Magistralei „Via Baltica“ Lietuvoje suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.