„Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko (SMS pranešimas buvo siųstas ne iš SEB SMS platformos), yra pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors kitose Europos šalyse jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo labiau žinomi telefoniniai sukčiavimai ar bandymai suklastotais el. laiškais išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis ir jų vardu atlikti neteisėtus lėšų pervedimus.

Kadangi sukčių siunčiama SMS žinutė atvaizduojama įprastame susirašinėjimo su banku lauke prie senesnių žinučių, t. y. kitų realių banko siųstų žinučių sraute, gavėjui tai gali sukelti pasitikėjimą. Tačiau bankas nesiunčia SMS žinučių, kuriose yra aktyvios nuorodos į interneto banką“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.

Tokiais atvejais bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t. Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga.

„Socialinės inžinerijos atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo asmeninius ir finansinius duomenis, tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, taigi žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs.

Rekomenduojame nespausti ir neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto svetainę patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė. Jungiantis prie interneto banko, rekomenduojama tai daryti pačiam įvedus naršyklės langelyje jo adresą. Be to, svarbu atsiminti, kad PIN kodus klientas turi įvesti tik tada, kai pats inicijuoja mokėjimo operacijas“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovas A. Šapola.