Turėdami galimybę rinktis – senas dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje ar tiek pat kainuojantis naujas trijų kambarių butas miegamajame rajone – dauguma lietuvių (64 proc.) pasirinktų pastarąjį variantą. Kitaip tariant, Pilaitė ar Jeruzalė žmonėms atrodytų patraukliau nei Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas.  Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai. Tą parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ ir nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa.

„Nors lietuviai ir svajoja apie patogų bei kokybišką gyvenimą miesto centre, tačiau renkasi racionaliai. Pardavimai rodo, kad dažniausiai pasirenkamas būstas miegamuosiuose rajonuose. Ten ne tik didesnis pasirinkimas, bet dažnai ir aukštesnė kokybė. Be to, už tą pačią kainą galima įsigyti būstą pigiau arba didesnio ploto“, – teigia Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.

Senamiestis atbaido kainomis ir vietos stygiumi

Pagrindiniu būsto sostinės centre privalumu Lietuvos gyventojai nurodė puikiai išvystytą infrastruktūrą (47 proc.). Nemaža atsakiusiųjų dalis – 31 proc. – būstą Senamiestyje laiko puikia investicija į ateitį ir mato išliekamąją jo vertę, vos 14 proc. privalumu nurodė tai, kad centre gausu laisvalaikio praleidimo vietų, kultūrinių renginių.

Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, kodėl nepirktų buto sostinės centre, daugiausiai (66 proc. respondentų) pažymėjo didelę kainą. Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, jog šiuo metu standartinis 60 kv. m. dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje vidutiniškai kainuoja apie 85 tūkst. eurų, o tokio pat dydžio butas miegamajame rajone – trečdaliu pigesnis.

Net 49 proc. nurodė, kad būsto Senamiestyje nesirinktų dėl automobilių stovėjimo vietų stygiaus. Kiek mažiau apklausos dalyvių –  44 proc. – didžiausiu trūkumu įvardino nuolatinį triukšmą ir šurmulį gatvėse. Tiek pat, beveik pusė, lietuvių buto centre nesirinktų dėl pasenusių vamzdynų bei remonto grėsmės.

Į miegamuosius rajonus – dėl žaliųjų zonų

Respondentai pagrindiniu miegamųjų rajonų privalumu nurodė žaliųjų zonų gausą (32 proc.), naujesnius geriau išplanuotus ir erdvesnius butus (29 proc.), mažesnes kainas nei centre (22 proc.).

Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, dėl kurios buto miegamuosiuose rajonuose visgi nepirktų, daugiausia lietuvių – 81 proc. – nurodė prastą susisiekimą su centru ir kitais rajonais, taip pat 62 proc. trūkumu įvardino laisvalaikio praleidimo vietų stygių. Daugiau nei pusei – 51 proc. – atsakiusiųjų miegamuosiuose rajonuose nepakankamai išvystyta infrastruktūra.

Prioritetą teiktų vietai, o ne kainai ar kokybei

Rugsėjį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad ieškodami gyvenamosios vietos, didžioji dalis lietuvių (67 proc.) prioritetą teiktų būsto vietai, o ne jo kokybei ar kainai. Nors apklaustieji prioritetą teikė senamiesčiui, tačiau didžioji dauguma (67 proc.) pasirinko tiek pat kainuojantį erdvesnį naujos statybos trijų kambarių butą miegamajame rajone, o ne 2 kambarių senos statybos senamiestyje.

„Jeigu paklausime pirkėjų, kodėl pasirinko konkretų  būstą, dažniausias atsakymas yra tinkama vieta. Tik po to pradedami vardinti kiti privalumai. Vieta yra subjektyvus pasirinkimo kriterijus, nes vieni vertina patogų gyvenimą senamiestyje, kiti, pavyzdžiui, šeimos su mažais vaikais, dairosi ramesnės vietos toliau nuo centro šurmulio, arčiau parkų. Be to, pastaruosius metus pastebime išaugusį pirkėjų dėmesį būsto išlaikymo sąnaudoms. Lietuviai atidžiai domisi, kiek reikės mokėti už šildymą ir buto eksploataciją. Daugumai mažesnės išlaidos atspindi būsto kokybę“, – sako „Eika“ plėtros direktorius.

Atlikta apklausa parodė, kad išlaidos, kurių pareikalaus būsto išlaikymas, lietuviams svarbesnės už rajono saugumą, būsto išplanavimą, pastato architektūrą ar net infrastruktūrą (atstumą iki mokyklų, darželių, prekybos centro).