„Danske Bank“ yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje – čia dirba 4,8 tūkst. žmonių. Tiesa, bankas pranešė, jog atėjo metas pokyčiams.
Vasario pabaigoje bankas informavo, kad atleis 114 darbuotojų. Daugiausia tai liečia kasdienių bankinių operacijų specialistus, analitikus ir komandų vadovus.
„Tai susiję su dirbtinio intelekto, automatizacijos, struktūrinių pokyčių rezultatais. Dirbtinis intelektas leidžia padaryti daugiau“, – teigė asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas.
Anot Užimtumo tarnybos, sausį ir vasarį apie grupinius atleidimus pranešė net 20 darbdavių. Pustrečio karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Kai atleidžiama daugiau nei 10 proc. darbuotojų – tai grupės darbuotojų atleidimas“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Įmonės ketina atleisti beveik tūkstantį darbuotojų, o tai net triskart daugiau nei praėjusių metų sausį ir vasarį. Apie grupinius atleidimus pranešė telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, metalo gamybos įmonės „Fern Production“, „Ryterna modul“ bei baldų gamintoja „Visagino linija“. Tiesa, ne visur darbą atima dirbtinis intelektas.
„Kai kur sumažėjo užsakymų, pasibaigė projektai, nutrūko tiekimo grandinės“, – dalijosi G. Sinkevičė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Teigiama, kad šie skaičiai nėra visos darbo rinkos krizė – esą verslas tik bando mažinti išlaidas.
„Žiūri galimybių, kaip padidinti darbo našumą – su mažiau darbuotojų padaryti daugiau“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Iš šių skaičių negalima sakyti, kad ekonomika lėtėja ir ateina kažkokia krizė“, – kalbėjo G. Sinkevičė.
Tačiau Lietuvos pramonė signalizuoja, kad blogiausia dar gali būti priešakyje.
„Blogiausias scenarijus, kokį skaičiuojame – šiais metais galima sulaukti iki 30 tūkst. atleidimų per visą apdirbamąją pramonę“, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonėje šiuo metu daugiausia pranešimų apie planuojamus atleidimus. Darbo vietų rizikuoja netekti 450 žmonių.
„Rinkos Europoje stagnuoja, o didžiausia eksporto rinka – Vokietija. Kitos šalys, deja, neauga į viršų“, – aiškino V. Janulevičius.
Tiesa, grupiniai atleidimai skiriasi nuo pavienių. Vos tik darbdavys apie juos praneša, į procesą įsitraukia Užimtumo tarnyba. Kartais įmonės persigalvoja arba darbuotojai naują darbą randa dar net nespėję tapti bedarbiais.
„Yra labai skirtingų atvejų. Jei regione darbo vietų nėra, reikės mūsų pagalbos. Yra tokių atvejų, kai suvedame darbdavį su darbdaviu, tad žmogus iškeliauja į kitą įmonę net nepasiekęs Užimtumo tarnybos“, – pasakojo G. Sinkevičė.
Ar atleistiems bus lengva rasti naują vietą, esą priklauso nuo darbo.
„Statybos sektoriui šie metai turėtų būti labai stiprūs, ir darbuotojų paklausa čia yra“, – tikino T. Povilauskas.
„Jei žmogus motyvuotas, nematau didesnių iššūkių“, – teigė S. Černiauskas.
Sunkiau – baldų gamybos įmonėse.
„Čia didesnės problemos. Mažesnėse savivaldybėse, apdirbamosios gamybos įmonėse, atleidus darbuotojus, jiems bus sudėtingiau rasti darbus“, – neslėpė SEB banko ekonomistas.
Kovo 1 d. šalyje registruoti 164 tūkst. bedarbių. Prieš metus jų buvo 3 tūkst. daugiau.

Naujausi komentarai