Pereiti į pagrindinį turinį

Ekspertai ir valdžia skirtingai aiškina SEB sprendimą: kas iš tiesų vyksta

2024-12-22 18:20

SEB bankas planuoja į vieną sujungti visus Baltijos šalyse veikiančius SEB, o būstinę iš Vilniaus perkelti į Taliną. Banko vadovė tikina, kad prie tokio sprendimo prisidėjo nestabili mokestinė aplinka Lietuvoje. Investuotojai ir verslininkai perspėja, kad tai aiškus ženklas, jog politikai su mokesčiais ilgiau taip žaisti nebegali, kitaip šalis virs finansiniu užkampiu. Lietuvos bankas tokio SEB žingsnio komentuoti kol kas nelinkęs, tačiau aiškina, kad tokios geros mokestinės aplinkos bankams dar reikėtų gerai paieškoti.

Ekspertai ir valdžia skirtingai aiškina SEB sprendimą: kas iš tiesų vyksta
Ekspertai ir valdžia skirtingai aiškina SEB sprendimą: kas iš tiesų vyksta / LNK montažas

Prieš 24 metus Vilniaus bankas tapo švediško kapitalo SEB grupės nariu. 2008 metais pervadintas į SEB banką. Šiuo metu tai – vienas seniausių ir antras pagal dydį Lietuvoje veikiantis bankas. Jis per artimiausius dvejus metus bus sujungtas į vieną su kitais Baltijos šalyse.

„Sujungimas reiškia, kad tapsime didesniu, stambesniu banku, netgi, drįsiu pasakyti, didžiausiu Baltijos šalyse“, – teigė SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Ir gyventojai, ir verslas turėtų iš to išlošti, mat didesnis kapitalas reiškia daugiau galimybių pasiskolinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Tik štai banko būstinės Lietuvoje nebus, tik filialas.

„Analizuojami ir finansiniai aspektai, ir reguliaciniai, ir aplinkos, ir panašiai. Aišku, vienas iš aspektų yra ir mūsų verslo aplinkos vertinimas visose trijose šalyse“, – kalbėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Banko būstinę nuspręsta perkelti į Taliną.

„Jokio oficialaus kreipimosi nesame gavę“, – informavo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

„Mano turimomis žiniomis, Estijos premjerai į Stokholmą važinėjo ne kartą ir mėgino susitarti, jog būstinė būtų perkelta į Taliną“, – sakė premjeras Gintautas Paluckas.

„Tie pokalbiai vyko. Kiek žinau, tiek latviai, tiek ir lietuviai, tiek ir estai intensyviai kalbėjosi su banko vadovybe“, – šnekėjo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Tai yra labai stiprus signalas apie investuotojų požiūrį į Lietuvos rinką ir verslo aplinką Lietuvoje“, – teigė vyresnysis Investuotojų forumo analitikas Vilius Tamkvaitis.

Tiek verslas, tiek investuotojai aiškina, kad jei valdžia nenustos žaisti su mokesčių didinimu, Lietuva ilgainiui taps finansiniu užkampiu.

„Tiek visuomenėje, tiek politikoje bankai buvo ilgą laiką spardomi“, – tvirtino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Politinis nenuspėjamumas vienareikšmiškai prisidėjo prie šio sprendimo rinktis Estiją, o ne Lietuvą“, – įsitikinęs V. Tamkvaitis.

„Laikinas pelno mokestis padidintas tapo nuolatiniu, solidarumo mokestis, kuris bankams nukrito ant galvos staiga ir netikėtai, turėjo būti laikinas, bet buvo pratęstas“, – aiškino A. Romanovskis.

Nors Lietuvos bankas kol kas susilaiko nuo platesnių komentarų, nemano, kad dėl sprendimo kalta nenuspėjama mokestinė aplinka.

„Mano manymu, reta jurisdikcija, kuri yra taip palanki finansų sektoriaus plėtrai, įskaitant bankus. Pelnas ir pelningumas Lietuvoje yra toks, jog kartais nejauku įvardyti skaičius“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

„Nesikalbėjimo arba nesuvokimo, kad bankai, nepaisant to, kad tikriausiai turime daug kritikos bankams, yra ašinė, kertinė ekonominė struktūra Lietuvoje“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Didelės tragedijos nemato ir prezidentas, pats 18 metų dirbęs SEB banke. Apie dešimtmetį – vyriausiuoju ekonomistu ir banko prezidento patarėju.

„Nematau čia kažkokios ypatingos dramos ir Lietuvos ekonomika, kaip žinote, šiuo metu Baltijos valstybių kontekste atrodo kaip žvaigždė“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos ekonomika, kaip žinote, šiuo metu Baltijos valstybių kontekste atrodo kaip žvaigždė.

Bankas, tapęs filialu, mokesčius ir toliau mokės Lietuvoje. Tačiau susijungus su Latvija ir Estija, visi SEB banke laikomi pinigai bus laikomi Estijoje ir draudžiami Estijos indėlių draudimu. Tai reiškia, kad Lietuva turės mažiau pinigų kompensuoti indėlius, jei kuris nors čia veikiantis bankas bankrutuotų.

„Jei tarp medžių matytume mišką, matytume, kad per paskutinius 5 metus Lietuvoje atsirado ne vienas naujas bankas, įskaitant ir „Commerzbank“ atstovybės atsidarymą šią savaitę“, –  komentavo G. Šimkus.

„Įsivaizduoti, kad čia vienas išeina ir mes dabar priviliosime naujų. Taip neveikia. Jeigu tas vanduo mūsų vonioje yra kažkoks šaltas ar drumzlinas, tai jis šaltas ir drumzlinas visiems“, – šnekėjo V. Tamkvaitis.

Premjeras Gintautas Paluckas aiškina, kad prieš savaitę kalbėjosi su švedais. Nors pokalbis ir nebuvo sėkmingas, o sprendimas jau priimtas, G. Paluckas esą dar žada pakovoti.

„Turime įvairių priemonių. Ir botagėlį, ir morką – pamėginti galime įtikinti vis tik tai ir paspausti SEB likti Lietuvoje“, – įsitikinęs premjeras.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

SEB bankų susijungimui Baltijos šalyse su pagrindine būstine Taline Lietuvos bankas dar turi išduoti leidimą. Situaciją ketina vertinti, kai tik gaus oficialų kreipimąsi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų