Tačiau valstybė neturi sumokėti verslininko prašytų 100 tūkst. eurų neturtinės žalos, o tik padengti 15 tūkst. eurų pagrįstų jo bylinėjimosi išlaidų – ši suma turi būti sumokėta per tris mėnesius. nutarė EŽTT.

M. Marcinkevičius Strasbūro teismo prašė jam kompensuoti beveik 80 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„(Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių – BNS) konvencijos 10 straipsnio pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamai teisinga satisfakcija už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą“, – rašoma EŽTT nutartyje.

M. Marcinkevičius į EŽTT Strasbūre kreipėsi 2020 metų birželį, nesutikdamas su galutiniu Lietuvos teismų sprendimu, kad jo nuomonė portale delfi.lt 2017 metų sausį publikuoto straipsnio „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi“ sakinyje „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra ne nuomonė, o žinia.

Verslininko įsitikinimu, tai buvo nuomonė, kuri nepažeidžia kritikos laipsnio, todėl buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnis.

M. Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas, pasibaigus teismams Lietuvoje teigė, jog demokratinėje valstybėje niekas negali priversti asmenį pakeisti ar paneigti jo asmeninę nuomonę.

„Tuo tarpu Lietuvos teismas įpareigojo mano klientą paneigti nuomonę apie žalą, kurią galimai patyrė valstybė ir įmonės akcininkai dėl sandorių užsienyje, susijusių su N. Numa. Tai, mano požiūriu, nėra suderinama su visuotinai pripažįstama ir saugoma asmens teise turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti“, – 2021 metų liepą BNS sakė „Sorainen“ advokatas.

M. Marcinkevičius EŽTT reikalavo, kad valstybė jam atlygintų 100 tūkst. eurų neturtinę žalą, nes teismų sprendimai „pakenkė jo reputacijai ir sukėlė jam didelių nepatogumų“. Be to, jis prašė, kad Strasbūro teismas jam kompensuotų beveik 59 tūkst. eurų Lietuvos teismuose patirtų išlaidų ir beveik 20 tūkst. eurų, išleistų šiame teisme.

EŽTT vertinimu, verslininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodoma, kad jos buvo faktiškai ir būtinai patirtos bei yra pagrįstos.

Vyriausybės atstovai EŽTT teigė, kad verslininko reikalauta suma buvo per didelė ir kad pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankama teisinga satisfakcija, o išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, nes byla esą nebuvo itin sudėtinga ir visame procese jam atstovavo tas pats advokatas, iš esmės pateikęs tuos pačius argumentus kiekviename teisme.

Lietuvos teismai yra pripažinę, kad M. Marcinkevičiaus teiginys neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą. Teiginys buvo skelbtas delfi.lt straipsnyje apie Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių finansinius sandorius, kuriais N. Numai buvo išmokėta daugiau kaip 19 mln. eurų,

Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turėjęs M. Marcinkevičius daugiau nei penkerius metus konfliktavo su N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai buvo pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose. Šiemet sausį pasirašyta neskelbiama taikos sutartis ginče dėl 81 mln. eurų žalos, kurią atlyginti buvo įpareigotas M. Marcinkevičius.

N. Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ taip pat paskelbė iš M. Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijusi visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigė ir tvirtino, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekė agresyviai pasitraukti iš grupės.