Jo teigimu, laikinai įstaigai prižiūrėti paskirta konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“ užtikrins įmonės kontrolę, kol centrinis bankas jos atžvilgiu priims galutinius sprendimus.   

„Atlikus inspektavimą buvo įsitikinta, kad yra grėsmės saugiai, patikimai įstaigos veiklai, vartotojų interesams. Siekiant apsaugoti klientų lėšas, užtikrinti, kad yra vykdomi privalomi „Foxpay“ (duoti – BNS) nurodymai, užtikrinti jų kontrolę, buvo nuspręsta paskirti laikiną atstovą“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.

„Tai nereiškia, kad laikinasis atstovas perims įmonės veiklą ar jos valdymą. Tai tiesiog yra tam tikras kontrolės mechanizmas, kuris yra numatytas įstatymuose, kuris užtikrina, kad Lietuvos bankas gaus informaciją, žinos, kas vyksta įmonėje, kol bus priimti galutiniai sprendimai įmonės atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Pasak G. Šimkaus, galutiniai sprendimai dėl „Foxpay“ ir galimų sankcijų bus priimti gavus jos vadovų paaiškinimus.

G. Šimkus kartojo nematantis centrinio banko klaidų 2022 metais suteikiant leidimą pagrindinei „Foxpay“ akcininkei Ievai Trinkūnaitei įsigyti įmonę.

Atlikus inspektavimą buvo įsitikinta, kad yra grėsmės saugiai, patikimai įstaigos veiklai, vartotojų interesams.

 

„Nematome. Mes veikėme tos informacijos pagrindu, kuri buvo prieinama sprendimo priėmimo metu“, – teigė G. Šimkus.

Jis kartojo, kad informacija apie I. Trinkūnaitės ryšius su už finansinius nusikaltimus teistu jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu) Lietuvos bankui 2022 metais nebuvo žinoma – apie tai, pasak G. Šimkaus, turėjo informuoti teisėsauga.

Centrinio banko vadovas nedetalizavo, kaip I. Trinkūnaitė trukdė patikrinimui, taip pat nepatvirtino, ar V. Germanas dalyvavo „Foxpay“ veikloje.

„Foxpay“ patikrinimą baigęs LB įmonei, be kita ko, nurodė neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su pagrindine įstaigos akcininke I. Trinkūnaite susijusiems klientams, didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės klientams, taip pat teikiantiems investavimo („Forex“, sandoriai dėl kainų skirtumo), lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas.

Pasak centrinio banko, tikrintu laikotarpiu – nuo 2022 metų rugsėjo 30 dienos iki šių metų kovo 20 dienos – „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo „esminių ir reikšmingų trūkumų“ – buvo netinkamai įgyvendinti teisės aktai, veikla neatitiko licencijos,  pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija bei šios srities vidaus kontrolė buvo netinkama, be to, trūkumų rasta klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdyme.

Be to, LB nustatė, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o įmonės veikloje faktiškai dalyvavo su ja „artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus“. 

Lietuvos bankas neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės I. Trinkūnaitės patikrinimą atliko nuo kovo vidurio. Be to, centrinis bankas birželį apribojo įmonės naudojimąsi jo valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“, išskyrus su viešuoju sektoriumi susijusius mokėjimus – šį LB sprendimą „Foxpay“ yra apskundusi teismui.

2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų Lietuvos bankas I. Trinkūnaitei leido įsigyti „Foxpay“, tačiau šiemet gegužę vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė pripažino verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.