Daugiabučių namų bendroji nuosavybė – tai visas turtas, kuris lygiomis dalimis, proporcingai pagal turimą būsto plotą, priklauso visiems namo savininkams. Tai – sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai ir durys, vamzdynai bei kitas panašus turtas. Kai jis sugadinamas piktavališkai ar dėl gamtos stichijos, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai – ir labai plačiai.

Gamtos išdaigos plonina pinigines

Vandalizmo atveju dar galima nustatyti kaltininkus ir išieškoti žalą iš jų, o gamtos stichijos padarytos žalos kaltininkui nepateiksi. Todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų žalos atveju, – pasirūpinti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės draudimu.

Neseniai Lietuvą gausiai nuklojęs sniegas sutrikdė ne tik elektros tiekimą, eismo sąlygas, bet ir pridarė nuostolių daugiabučiams. Fiksuota atvejų, kai sniego neatlaikę medžiai virto ant namų stogų ir jų būstų savininkams sukėlė ne tik nepatogumų, bet ir neplanuotų finansinių išlaidų.

Tiesa, gamta savo nagus rodo ne tik žiemą. Vasarą, vėtrų metu, lūžtantys medžiai ar vėjo gūsiai taip pat neretai pridaro nemenkų nuostolių.

Stichijos priešnuodis – draudimas

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis ir patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema. Ir nors savo privačius būstus draudžia apie 30 proc. šalies gyventojų, apie bendrosios nuosavybės draudimą lietuviai susimąsto tik tada, kai įvyksta brangi nelaimė.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes ir pareigas, taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę. Tokiu atveju didėjantis daugiabučių draustumas, kuris, pavyzdžiui, Skandinavijoje siekia apie 90 proc., žymiai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – teigė A.Romanovskis.

Taigi, jei Lietuvoje atsirastų poreikis arba prievolė drausti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, įvykus nelaimingam atsitikimui, stichinei nelaimei ar tyčia sugadinus turtą, gyventojai išvengtų neplanuotų nuostolių.

Kaupiamųjų lėšų paskirtis – kita

Nesvarbu, namas senas ar naujas, bet niekas neapsaugotas nuo gamtos išdaigų.

Bendrovės „Mano BŪSTAS“ Produktų vadovė Asta Sabaitė sako, kad įmonė savo klientams jau gali itin geromis sąlygomis pasiūlyti drausti bendrąją nuosavybę ir taip, nutikus nelaimei, padėti išvengti neplanuotų išlaidų. Bendrovė bendradarbiauja su draudimo rinkos lyderiais, todėl daugiabučių gyventojams gali užtikrinti jų poreikius atitinkančius sprendimus.

„Šiandien galime pasiūlyti tiek bendrųjų daugiabučių konstrukcijų, tiek bendrojo naudojimo patalpų ir automobilių aikštelių bei inžinerinės įrangos apsaugą. Toks draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą. Nesvarbu, namas senas ar naujas, bet niekas neapsaugotas nuo gamtos išdaigų. Stichijų sukelti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių eurų, todėl žalos atveju dengiamų nuostolių našta gula ant gyventojų pečių. Taigi vienas efektyviausių būdų išvengti neplanuotų nuostolių – drausti bendrąją nuosavybę. Šiuo metu jaučiame didelį susidomėjimą tokia paslauga, tačiau noriu priminti, kad draudimas įsigalioja tik tada, jei tam pritaria namo savininkų dauguma“, – teigia A.Sabaitė.

Kaina už ramybę ir galimybė išvengti neplanuotų išlaidų nėra didelė. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio butas už tokią paslaugą moka tik apie 2–3 eurus per mėnesį.

A.Sabaitė taip pat išsklaidė gajų mitą, esą neplanuotų nuostolių atveju gyventojai žalą padengtų iš namo kaupiamųjų lėšų. Jos teigimu, tokių lėšų panaudojimo paskirtis visai kita, tad sprendimas naudoti kaupiamąjį fondą žalai atlyginti – ekonomiškai nepamatuotas ir nenaudingas patiems gyventojams.

„Kaupiamosios lėšos yra renkamos tam, kad prireikus būtų galima atlikti stambesnės apimties remonto darbus: sutvarkyti seną stogą, fasadą, atlikti vamzdynų ar kitų inžinerinių sistemų remontą, ar kitaip investuoti į daugiabučio ekosistemos gerbūvį. O bendrojo naudojimo objektų draudimas reikalingas tam, kad būtų padengta nenumatytų atvejų, įvykusių dėl stichijos, piktavalių išpuolių ar gyventojų neatsargumo, žala. Padengti tokias žalas kaupiamosiomis lėšomis yra neracionalu ir netikslinga“, – akcentavo A.Sabaitė.