Sausį–birželį nutiesta 53 km oro elektros linijų ir 342 km kabelių, o pastarieji įvardijami kaip prioritetas, trečiadienį pranešė ESO.

„Įprastos oro linijos labiau pažeidžiamos dėl audros ar pūgos metu lūžtančių medžių, taip pat joms didesnę grėsmę kelia ir neprižiūrimi želdynai. Sukabeliuotos linijos, nutiestos po žeme, sunkiau pažeidžiamos stichinių gamtos reiškinių“, – pranešime teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Bendrovės strateginiame plane numatyta iki 2031 metų kasmet nutiesti vidutiniškai 437 km požeminių kabelių ir apie 134 km oro linijų, tam kasmet numatyta skirti daugiau nei 26 mln. eurų.

ESO duomenimis, oro linijų atsijungimai sudaro apie 56 proc. visų tinklų atsijungimų, kabelių gedimai – 34 proc., o likusi gedimų dalis fiksuojama transformatorinėse. Apie 55 proc. oro linijų atsijungimų įvyksta dėl augmenijos – neprižiūrimų ir suviešėjusių medžių, kurie lūžta arba krenta ir nutraukia laidus, sulaužo atramas.

ESO tinklą sudaro 129 tūkst. km linijų, iš jų 85 tūkst. km – oro ir 44 tūkst. km – kabelių.