Kaip antradienį pranešė ministerija, projektą planuojama įgyvendinti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

„Rūdninkų poligone vystoma infrastruktūra – tai strateginė investicija į Lietuvos ir NATO sąjungininkų gynybinį pajėgumą bei vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Jau šį rudenį anksčiau nei planuota atidarysime keturias šaudyklas Rūdninkų poligone, tęsiame savo žodį Vokietijos partneriams reikiamą kritinę infrastruktūrą sukurti kaip įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.

KAM teigimu, šaudykla užtikrins efektyvias treniravimosi sąlygas Lietuvos kariuomenei, Vokietijos brigadai bei kitų NATO sąjungininkų kariams.

Naujoji daugiafunkcinė šaudykla su aprūpinimo infrastruktūra bus įrengta maždaug 70 hektarų plote.

Komplekse bus pastatyti kovinės technikos judėjimo keliai, administracinių kelių tinklas, taikinių pozicijos, kita infrastruktūra, taip pat bus įrengta reikalinga inžinerinė infrastruktūra.

Pasak ministerijos, šį mėnesį prasidės geologiniai tyrimai ir projektavimo darbai. Spalio mėnesį planuojama pradėti pasiruošimo statybai darbus.

KAM liepos pabaigoje skelbė, kad pagrindinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame miestelyje – štabas, techninės priežiūros centrai, kareivinės, medicinos punktas, valgykla – bus pastatyta iki 2027-ųjų pabaigos.

Likusius objektus, kaip sporto infrastruktūra, sraigtasparnių aikštelės, numatoma pastatyti iki 2028 metų vidurio.

Krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė anksčiau liepą jau yra sakiusi, kad Rūdninkų karinio miestelio pirmojo etapo progresas yra geresnis negu tikėtasi.

Kaip rašė BNS, Berlynas yra įsipareigojęs apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje visiškai dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.

Be to, iki 2030 metų kariuomenėje planuojama išvystyti diviziją, tam pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje bus įsigyti tankai, kita sunkioji technika.

Šiuo metu Lietuvoje vystoma apie 200 karinės infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė per artimiausius ketverius metus sieks apie 4 mlrd. eurų.

2026–2030 metais Lietuvos gynybos finansavimas turėtų pasiekti apie 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.