Pereiti į pagrindinį turinį

Keblus "Geotermos" bankrotas

2019-08-14 09:23

Beprecedentis atvejis – Pasaulio banko paskolą ekologiniam eksperimentui – geoterminės jėgainės projektui gavusi Lietuvos vyriausybė bus priversta aiškintis kreditoriams. Įmonė "Geoterma", taip ir negrąžinusi gautos paskolos, bankrutuoja. Bendrovė liko skolinga beveik 4 mln. eurų.

Sprendimas: Turto bankas dar šių metų vasarį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei "Geoterma".
Sprendimas: Turto bankas dar šių metų vasarį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei "Geoterma". / Vytauto Petriko nuotr.

Liko vienintelė alternatyva?

Valstybės įmonė Turto bankas dar šių metų vasarį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei "Geoterma".

Esą tai buvo vienintelė alternatyva teisiniu būdu likviduoti veiklos nevykdančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti bendrovės geotermijos įrenginius.

Įmonės veikla buvo sustabdyta dar 2017 m. dėl didelių įmonės įsipareigojimų ir nekonkurencingos šilumos gamybos.

Toks sprendimas, anot Turto banko vadovo Mindaugo Sinkevičiaus, buvo priimtas kartu su Laikinąja geotermijos rėmimo grupe Seime bei Finansų ministerija.

Paskola – iš Pasaulio banko

"Geoterma" buvo įsteigta Vyriausybės 1995 m. Ši pirmoji geoterminė jėgainė Baltijos regione pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m.

Pagrindinis jos finansavimo šaltinis – valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola. Projektui buvo skirta ir Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama.

Bendrovė šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais.

"Geoterma" visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais ir 2017 m. jos veikla buvo sustabdyta.

Nuo 2015 m. 76,5 proc. valstybei priklausančių bendrovės "Geoterma" akcijų valdo Turto bankas, likusias – įmonė "Lietuvos energijos gamyba".

Bandant gelbėti situaciją, 2017 m. buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas.

Tačiau bendrovę staiga įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Nuomotis niekas nepanoro

2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 456 tūkst. eurų, 2015 m. – 369 tūkst. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda".

Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

2017 m. lapkričio viduryje visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas leisti naujam investuotojui nuomoti "Geotermai" priklausantį turtą už ne mažesnį kaip 369 tūkst. eurų be PVM metinį mokestį.

Susirinkime nutarta, kad turtas bus išnuomojamas penkeriems metams su galimybe nuomos sutartį pratęsti, tačiau ne ilgesniam nei 21 metų laikotarpiui.

Buvo tikimasi, kad nuomininkas ne tik užtikrins už valstybės bei tarptautinių fondų pinigus pastatytos jėgainės turto priežiūrą, bet ir atgaivins pagrindinę bendrovės veiklą – šilumos gamybą.

Tačiau nuomininkų taip ir neradus, nuspręsta skelbti "Geotermos" bankrotą.

"Labai daug neaiškumų"

Pagrindinis "Geotermos" kreditorius – valstybė (Finansų ministerija), jai įkeistas bendrovės turtas (pastatai, inžineriniai tinklai ir įrenginiai).

Bendrovės "Geoterma" bankroto administratorė Raminta Valiulienė teigė, kad kreditoriai jau pateikė kreditorinius reikalavimus, juos bankroto administratoriai patikrino.

"Dabar, kai teismas priims nutartį dėl įmonės likvidavimo, mes kreipsimės į Vyriausybę su pasiūlymu, kad valstybė įsigytų šią įmonę. Bet yra toks teisinis kazusas – "Geoterma" priklauso Finansų ministerijai, kuri yra ir didžiausias šios bendrovės kreditorius, tik atstovaujama Turto banko", – dėstė R.Valiulienė.

Šiuo metu "Geotermai" teikiami kreditoriniai reikalavimai siekia 3,890 mln. eurų.

Įmonė yra skolinga Finansų ministerijai, ESO, darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, "Sodrai", kitoms bendrovėms.

"Lietuva tokios bankroto praktikos dar neturi. Paprastai bankrutuojančią įmonę kreditoriai nusprendžia pardavinėti viešose varžytinėse už rinkos vertintojų nustatytą kainą. O čia reikia remtis kitu Vyriausybės nutarimu, kuris yra aukščiau negu Įmonių bankroto įstatymas. Dar labai daug neaiškumų, kol kas nelabai suprantu, kaip čia kas vyks", – kalbėjo R.Valiulienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų