Anot jos, šiuo metu nė vienai šios srities įmonei bankrotas negresia, tačiau beveik penktadalis lošimų organizatorių priklauso aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti mokesčius klasėms. 

Lietuvoje iš viso veikia 21 lošimų organizavimo įmonė, kurioje dirba bent vienas darbuotojas ir mokami mokesčiai „Sodrai“. Didžioji dauguma tokių įmonių (16) įsteigtos Vilniuje, trys – Kaune, po vieną – Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Per ketverius metus darbo vietų skaičius sumažėjo 27 procentais. Šių metų pradžioje sektoriuje buvo 1731 darbuotojas, prieš metus – 1804, 2021 metais – 1930, 2020-aisiais – 2187, o priešpandeminiais 2019 metais – 2367.

Daugiausiai darbuotojų yra „Tete-a-tete kazino“ (421), „Olympic casino group Baltija“ (356), „Top sport“ (242), „VSGA“ (221), „Unigames“ (139) bei „Novogaming group“ (123). Tačiau nemažai yra ir įmonių, kuriose dirba tik 1-3 darbuotojai: „Party Casino“ (3), „Žalgirio loto“ (3), „Lotomatas” (2), „Generalinis platintojas“ (2), „Lietuvos totalizatorius“ (1), „Savas kazino“ (1), „Bongo lots“ (1), „New miracle“ (1) bei „LitLoto“ (1).

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas sako, kad lošimų organizatorių verslas pagal bankroto riziką yra vienas stabiliausių – šiuo metu nė viena įmonė nepatenka į aukštos ir aukščiausios bankroto rizikos klases. Iš viso nuo 2005 metų Lietuvoje bankrutavo 10 azartinių lošimų įmonių, po vieną kas dvejus–trejus metus.

Tačiau pagal vėlavimą mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms dabar priklauso 19 proc. visų azartinių lošimų įmonių, kai šių metų pradžioje šis rodiklis siekė 26 proc., o 2022 metų pradžioje – 43 procentus.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šios rinkos bendros pajamos pernai siekė 195,8 mln. eurų – 43,8 proc. daugiau nei 2021 metais. Tačiau kredito biuro ekspertai sako, kad dėl buvusių pandeminių ribojimų, sugriežtintos priežiūros ir populiarėjančių užsienio nuotolinių lošimų Lietuvoje, šios rinkos mėnesio pajamų vidurkis per pastaruosius ketverius metus sumažėjo 53 proc. iki 20,4 mln. eurų.