Nuostoliai dėl neperkrautų tonų

– Neseniai tapo vieša, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ galimai sąmoningai  ribojo bendrovės  „Krovinių terminalas“ galimybes krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų. Kokių teisinių žingsnių ėmėsi „Krovinių terminalas“?

– Iš tiesų, jau ilgą laiką vyksta nemalonūs dalykai, kenkiantys dalykiškiems verslo santykiams, todėl  esame priversti nuolat bylinėtis. Negalime toleruoti „Krovinių terminalui“ daromos žalos, todėl pernai lapkričio 22 dieną  kreipėmės su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl, mūsų nuomone Konkurencijos įstatymą pažeidžiančio susitarimo, kadangi, preliminariais skaičiavimais, per keletą metų mums jau yra padaryta apie 6 mln. eurų žala, kuri vis didėja. Be to,  jau  4 metus dalyvaujame  ir kituose teisminiuose ginčuose, kuriuos inicijavo ir
vėliau pralaimėjo „Klaipėdos nafta“: dėl detaliojo plano, o paskui – statybos leidimo automobilių užpildymo stoties projektui panaikinimo, taip trukdant mūsų investicijoms ir plėtrai.

Užuot investavę, plėtoję savo veiklą, esame įvelti į ginčus su didžiule valstybės kontroliuojama bendrove. Jaučiame spaudimą  trauktis iš rinkos, kiek žinau, mūsų akcininkai jau du  kartus sulaukė pasiūlymo iš „Klaipėdos naftos“ parduoti jai „Krovinių terminalą“. Tačiau manau, kad valstybė tik laimėtų, jei šiame segmente būtų didesnė konkurencija, tai suponuoja ir verslo logika, ir pilietinė pozicija.

– Kokį vaidmenį ribojant „Krovinių terminalui“ galimybę krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų atliko dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis?

– Kai praeitų metų vasarą rengėme ieškinį teismui, nežinojome naujos Vyriausybės sudėties. Už įmonės sandorius visada atsakingas įmonės vadovas, įstatymas galioja neatsižvelgiant į naujas aukštesnes pareigas.

Dabartinis susisiekimo ministras (buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius) R.Masiulis 2011 m. pasirašė su  „Orlen Lietuva“ krovos paslaugų sutartį, kuri, mūsų manymu, pažeidžia konkurencijos teisę, nes buvo susitarta, jog krova gali vykti tik per „Klaipėdos naftą“, nepaisant, kad ji krauna brangiau. Iki tol „PKN Orlen“ produkcija sudarė maždaug trečdalį visos mūsų bendrovės krovos. Kadangi žalos atlyginimo prašoma iš „Klaipėdos naftos“, yra visiškai logiška, kad trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas jos buvęs vadovas, pasirašęs sutartį. Kad p. Masiulis įtrauktas teisingai, patvirtino jo prašymą pašalinti iš proceso atmetęs bylą nagrinėjantis teismas dar praeitų metų gruodžio pradžioje.

– Kokie yra „Krovinių terminalo“ nuostoliai dėl to, kad iš jos buvo
atimta teisė krauti „Orlen Lietuva“ šviesiuosius naftos produktus?

– Mūsų skaičiavimu,  „Krovinių terminalas“ neteko galimybės perkrauti apie 800 tūkst. tonų „Orlen Lietuva” šviesiųjų naftos produktų kasmet, todėl nuo 2014 metų patyrė apie 6 mln. eurų nuostolių. Per šį laiką įmonė jau galėjo sumokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių į šalies biudžetą. Tačiau daroma ir nematerialinė žala, kolektyvas nori dirbti, turi viziją ir tikslą, o juos žlugdo „stipresniojo“ galia, gal todėl emigracijos lygis ir nemažėja, nes netikima, kad tiesa, o ne galia valdo.

Stringa plėtros projektai

– Prašau pakomentuoti plačiau - kokie kiti teismai per kelerius pastaruosius metus vyko tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“? Kokie yra jų rezultatai? Kokie ginčai ir dėl ko dar yra nesibaigę?

– Nuosekliai išdėstysiu nuobodžią teisminių ginčų chronologiją. Kurį laiką buvome „Klaipėdos naftos“ ieškinio dėl mūsų teritorijos detaliojo plano panaikinimo dalyviai. 2012 metų spalio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino „Krovinių terminalo“ teritorijos detalųjį planą, o „Klaipėdos nafta“ jį užginčijo ir pirmojoje instancijoje bylą laimėjo. Tačiau 2014 metų balandžio 29 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir detalusis  planas liko galioti. Jo pagrindu pagaliau buvo gautas statybos leidimas terminalo rekonstrukcijai, naujų darbo vietų kūrimui. Tada „Klaipėdos nafta“ pateikė Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl  proceso atnaujinimo. Šis teismas nusprendė pareiškėjo  prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Tuomet „Klaipėdos nafta“ nuėjo kitu keliu – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl mums išduoto statybą
leidžiančio dokumento panaikinimo.  Jis buvo taip pat pirmosios instancijos teismo atmestas, tačiau dabar vėl yra „Klaipėdos naftos“ apskųstas. Šiuo  metu „Krovinių terminalas“ laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl apeliacinio  „Klaipėdos naftos“ skundo. Manau, kad mūsų konkurentai bando buvusių vadovų pradėtus veiksmus tęsti kuo ilgiau ir mums trukdyti vystyti verslą.

– Prieš gerą pusmetį interviu su jumis užsiminėte, kad norėtumėte
įsirengti šviesiųjų naftos produktų pylimo į automobilius stotį, bet
negalite to padaryti, nes to neleidžia šiuo metu Klaipėdos uoste esantis
vienintelis monopolininkas?

– „Klaipėdos nafta“  ginčija mūsų statybos leidimą būtent todėl, kad kuo ilgiau išliktų monopolistė ir išlaikytų didesnes kainas. Terminalo rekonstrukcijos metu  esame numatę įrengti naują papildomą geležinkelio estakadą ir automobilių pildymo aikštelę. Kol laukiame  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl „Klaipėdos naftos“ apeliacinio skundo, jau keleri metai nieko negalime pradėti, o štai „Klaipėdos nafta“ ką tik paskelbė išplėtusi autocisternų užpildymo aikštelę, t. y. pati padarė tai, ką teismų procesais stabdo įgyvendinti
„Krovinių terminale“.

Žalą patiria visas uostas

– Minėjote, kad „Krovinių terminalas“ kartu su KLASCO naftos produktų krovai galėtų panaudoti ir dabar neišnaudojamą prie nulinės krantinės esančią teritoriją, ir būtų nauda Klaipėdos uostui. Nepavyksta susitarti su valstybine „Klaipėdos nafta“, kad leistų per jos teritoriją arba palei Burių gatvę nutiesti vamzdyną?

– „Krovinių terminalas“  kartu su KLASCO galėtų teritorijoje prie nulinės krantinės padidinti naftos produktų krovą per Klaipėdos uostą. Tačiau čia mes ir vėl pajutome „Klaipėdos naftos“ galią. Pateikėme pasiūlymų  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kad rekonstruojant pirmąsias tris krantines prie  išorinių uosto vartų  būtų padarytas požeminis technologinis kanalas tiesti ne tik naftos produktų vamzdynus, bet reikiamas komunikacijas vystant Klaipėdos uosto plėtrą ateityje. Kartu atsirastų galimybė ir pačiai „Klaipėdos naftai“ pasinaudoti nauja infrastruktūra,  esant poreikiui ir atitinkamiems susitarimams,  perkraunant savo klientų krovinius. Šis klausimas buvo svarstytas  ir gavo pritarimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Vyriausybėje, tačiau  „Klaipėdos nafta“ prieštarauja tokiam naujų galimybių atsiradimui ir plėtrai, Klaipėdoje.

– Kokią žalą Klaipėdos uostui, jūsų nuomone, daro tai, kad galimai
sąmoningai ribojama „Krovinių terminalo“ plėtra ir krova?

– Mūsų vertinimu, nesutarimai kenkia ne tik abiem bendrovėms, uostui ir svarbiausia – valstybei. Projektavimui išleidžiama daug lėšų, tačiau negausime tos naudos, kokią pavyktų  gauti parengus visapusišką ir kitų krovos kompanijų veiklos neribojantį uosto krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Iš tiesų, stabdant mūsų terminalo rekonstrukciją yra ribojama konkurencija, mažinamos galimybės pritraukti krovinius, neišnaudojamos galimybės padidinti Klaipėdos uosto pajamas, patrauklumą ir  konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu.

–Tai kokie jūsų tolesni žingsniai sprendžiant šias problemas? Viskas
atrodo labai jau pesimistiškai.

– Mes nenuleidžiame rankų, dirbame, kompanija išsilaiko, dar ir pelno
truputį uždirbame. Daug tikimės iš naujo „Klaipėdos naftos“ vadovo,
naujos politinės valdžios,– galgi situacija pasikeis ir bus leidžiama
dirbti visiems vienodomis, konkurencinėmis sąlygomis, daryti būtinas
investicijas bei užbaigti ginčus.