STT trečiadienį atliko apklausas ir kratas buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose.

Teisėsaugininkai BNS nei patvirtino, nei paneigė, kad jiems pareikšti įtarimai, tačiau niekas nesulaikytas. R.Juozaitis BNS nekomentavo, ar jam pareikšti įtariamai, su 89-erių P.Noreika, kuris Lietuvos elektrinei vadovavo 48 metus iki 2010 metų liepos, BNS susisiekti nepavyko.

Įtaria kyšininkavimą Lietuvos elektrinės ir Kauno HES rekonstrukcijos projektuose

Anot STT, įtariama, kad nuo 2004 iki 2009 metų tuometinėms įmonėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“, įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.

Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metais „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė) pranešė, kad JK institucijos 2013 metais prašė informacijos, susijusios su 2005 metais joje pradėtais projektais, kuriuose kaip rangovai dalyvavo „Alstom“ kompanijos. Įmonė 2013 metų gegužę bendradarbiavo su STT, jai vykdant JK teisinės pagalbos prašymą.

2014 metų gruodį „Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė, kuri dabar yra prijungta prie energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Londono teismo duomenimis, kaltinimai kyšininkavimu susiję su „Alstom“ Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose įgyvendintu projektu.

„Alstom Power“ priklausanti Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų sieros šalinimo įrenginių statybos projektą - 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius. „Alstom Power Sweden“ buvo vienintelė šio konkurso dalyvė.

Be to, „Alstom Power Sweden“ 2005 metų liepą su tuometine „Lietuvos energija“ pasirašė 42,7 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstravimo sutartį. Šiame konkurse taip pat dalyvavo įmonių „Iremas“ bei Vokietijos „VA Tech Escher Wyss“ ir „VA Tech Hydro“, tačiau jos neatitiko konkurso sąlygų. Švedijos ABB nebuvo pakviesta pateikti pasiūlymo, nes neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, o Vokietijos „Siemens Power Generation“ pasiūlymo nepateikė savo iniciatyva.

Pagal Lietuvos įstatymus senatis minėtuose nusikaltimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.

R.Juozaitis kaltina P.Jurgutį šmeižtu

R.Juozaitis BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ grupės ginčas su subrangove - jau bankrutavusia prieštaringai vertinamo verslininko Pranciškaus Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.

„Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos“, - BNS teigė R.Juozaitis.

„Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų“, - BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, kaip „Alstom“ atėjo į Lietuvą.

Anot jo, „Alstom“ laimėjo, nes pateikė geriausią pasiūlymą, tačiau išsamiau nekomentavo. Konkursui, pasak R.Juozaičio, pretenzijų neturėjo nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei valdžia.

R,.Juozaitis tikino kovojęs, kad „Alstom“ subrangove pasisamdytų „Lietuvos energijai“ priklausiusią įmonę „Kauno energetikos remontas“, kuri gavo tik nedidelę užsakymo dalį.

Kauno HES rekonstrukcijos subrangovais „Alstom“ pasisamdė jau bankrutavusią P.Jurgučio įmonę „Klaipėdos hidrotechnika“. Tuo tarpu Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte prancūzams talkino kita, taip pat jau bankrutavusi P.Jurgučio įmonė „Kruonio HAE statyba“.

P.Jurgutis pareikalavo R.Juozaičio paneigti paskleistą informaciją.

„R.Juozaitis, kuris kaip, teigia žiniasklaida, yra kaltinamas kyšio paėmimu ir papirkinėjimu stambiu mastu, kaltina mane nežinia kokiu reketu, tai yra, kaip suprantu, nusikaltimo padarymu. Informuoju, kad su R. Juozaičiu nesu bendravęs daugiau nei septynerius metus ir patvirtinu, kad apie mane ir man priklaususias bendroves yra skleidžiama melaginga informacija. Kadangi šita informacija yra vienašališka, melaginga bei šmeižikiška, prašau viešo paneigimo“, - išplatintame pranešime teigė P.Jurgutis.

Ne kartą teisto P.Jurgučio verslas bankrutavo

2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P. Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“. Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P.Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P.Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.

„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.

„Su švedais visą laiką buvo sunku dirbti. Parenkant subrangovus, tarsi ir vadovavo toks Johnas Venskus. Bet kai reikėdavo priimti sprendimus, jis nusišalindavo ir būdavo nurodomas V.Karaliūnas („Alstom Power Lietuvos“ direktorius Viktoras Karaliūnas - BNS). Kompanijos „Alstom Power Sweden“ atstovų Švedijoje ne kartą klausėme, kas yra jų tikrasis atstovas Lietuvoje, bet atsakymų taip ir neišgirdome“, - „Lietuvos žinioms“ yra sakęs P. Jurgutis.

„Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P.Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P.Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.

R.Juozaitis sukaupė nemažai turto

Pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus išsilavinimą turintis 63-ejų R.Juozaitis daug metų dirbo energetikos sektoriuje. 1977 metais jis pradėjo dirbti Kauno šiluminiuose tinkluose, o jiems tapus „Kauno energija“, 1997 metais buvo paskirtas įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2000-ųjų vadovavo bendrovei.

Tuometinei „Lietuvos energijai“ jis vadovavo nuo 2002 iki 2008-ųjų gegužės, kai kartu su „Vilniaus prekybos“ grupės įmone „NDX energija“ tapo Visagino AE projektą turėjusios įgyvendinti „Leo LT“ valdybos pirmininku.

2008 metų spalį R.Juozaitis neva dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš „Leo LT“ vadovo pareigų. Tuo metu neoficialiai kalbėta, kad jis galėjo trauktis dėl kelių priežasčių: socialdemokratų, kurių žmogumi laikytas R.Juozaitis, neva gali nebelikti naujoje valdančiojoje koalicijoje, nesugebėjimas sustabdyti Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“ konstitucingumo, be to, skiriant R.Juozaitį buvo kalbama, kad jis dirbs laikinai, kol bus įkurta naujos atominės elektrinės valdymo bendrovė.

2007 metais paaiškėjo, kad R.Juozaičio žmonos ir dukters valdoma bendrovė „RNI Property“ supirkinėjo žemę prie Ignalinos atominės elektrinės. R.Juozaitis tuomet tikino negalįs žinoti, kur bei ką perka jo dukters ir žmonos valdoma bendrovė, nes tai yra jų verslas.

R.Juozaitis 2012 metais buvo įtrauktas į turtingiausių lietuvių sąrašą - savaitraštis „Ekonomika“ tuomet jo turtą įvertino 53,6 mln. eurų. Dabar jam priklauso investicijų į energetikos projektus bendrovė ENG.

Milijonus sukaupė, prekiaudamas akcijomis

R.Juozaitis BNS teigė, kad pateikti duomenys apie jo turtą yra netikslūs.

„Čia vėl šmeižtas, čia buvo užsakymas, tikrai nėra teisybė“, - BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, ar tiesa, kad turi turto už daugiau kaip 50 mln. eurų.

„Labai netikslu, aš galiu pasakyti, kad tai keliasdešimt kartų mažesnė suma. (...) Pasižiūrėkite, praeitų metų mano vertinime buvo 5 ar 6 mln. eurų - BNS)“, - pridūrė R.Juozaitis.

Jis teigė turtus sukaupęs investuodamas į vertybinius popierius, o tai daro nuo 1992 metų.

„Jeigu pradėti nuo čekinės privatizacijos ir žaisti akcijomis - „Gazprom“ akcijos pabrango 8 tūkst. kartų, jei skaičiuotume nuo 1993-1994 metų. Tai yra paprastas dalykas - akcijų biržose žaidi, jeigu yra prieaugis, atitinkamai pasiimi iš banko paskolą, pervedi ir šitoj vietoj labai graži aritmetika. Paskaičiuokit, kiek vien iš savo atlyginimo šitoj vietoj galima gražiai žaisti, tik bijo visi. Aš, kai buvau „Lietuvos energijoje“, propagavau, kad kiekvienas vadovas turėtų „Lietuvos energijos“ akcijų. Aš pats turėjau „Lietuvos energijos“, „Lesto“ akcijų, sumos nedidelės, bet jos būtinos, kad vadovas jaustų bendrą pulsą“, - kalbėjo R.Juozaitis.

Jis teigė ir šiuo metu turintis Lietuvos energetikos įmonių akcijų, tačiau konkrečių įmonių įvardinti nenorėjo.

„Alstom“ už kyšius JAV gavo milžinišką baudą

Prancūzijos „Alstom“ yra viena prieštaringos reputacijos Rusijos koncerno „Transmashholding“ akcininkių, įmonė taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

2015 metų lapkritį JAV federalinis teismas „Alstom“ už kyšininkavimą nubaudė 772 mln. JAV dolerių (726,8 mln. eurų) bauda. Tai didžiausia bauda, kuri JAV skirta užsienio kyšininkavimo byloje.

„Alstom“ pripažino kaltę nustačius, kad ji per dešimtmetį sumokėjo daugiau nei 75 mln. JAV dolerių kyšių, kad laimėtų 4 mlrd. eurų vertės konkursų Egipte, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Taivane. Iš jų įmonė uždirbo apie 300 mln. JAV dolerių pelno.

R. Juozaičio atsakymai

- Ar galite patvirtinti, kad trečiadienį jūsų namuose atliktos kratos?

- Taip.

- Ar buvo atlikti poėmiai, paimti kažkokie dokumentai, ko ieškojo pareigūnai?

- Nieko nerasta, kadangi šitoje istorijoje esu tik asmuo, kuris kaltinamas tuo, ko nėra absoliučiai, remiantis vieno žmogaus parodymais.

- Ar galite patikslinti, kuo esate kaltinamas?

- Gal dabar nekomentuosiu, kadangi yra procesas. Gal bus spaudos konferencija ar pranešimas padarytas mano.

- Ar pareigūnai jums pareiškė oficialius įtarimus?

- Nenoriu komentuoti šito dalyko, kadangi tyrimas falsifikuotas. Tai yra šmeižtas ir šmeižtą naudoja tam tikri žmonės.

- Kalbant apie „Alstom“ ir jos kyšininkavimo bylą, ar pamenate, kaip ši įmonė atėjo į Lietuvą, kur gavo du didelius užsakymus?

- Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų.

- Kodėl buvo pasirinkta būtent „Alstom“ bendrovė?

- Laimėjo geriausias pasiūlymas. Aš nebuvau atsakingas, buvo žmonės, kurie buvo atsakingi ir vedė konkursus.

- Kokiais kriterijais vadovavotės, rinkdamiesi konkurso nugalėtoją?

- Negaliu aš prisiminti, kas buvo prieš 10 metų. Buvo geriausias pasiūlymas, be abejo.

- Ar valdžios atstovai, tuomet jus kuravusi Ūkio ministerija domėjosi šiuo konkursu?

- Niekas neturėjo jokių pretenzijų - nei viešieji pirkimai, nei valdžia. Čia viskas eina pagal subrangovų skundą, subrangovas su „Alstom“ kaunasi.

- Ar galite patikslinti, kokia įmonė buvo pasirinkta subrangove?

- „Klaipėdos hidrotechnika“, Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos.

- Ūkio ministerija ar tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas domėjosi šiuo konkursu?

- Jis domėjosi tik, kad būtų tas, kas yra įrašyta Lietuvos energetikos strategijoje, kad tie darbai būtų padaryti laiku, daugiau niekuo nesidomėjo.

- Ar su V.Uspaskichu kalbėjote apie „Alstom“ ir jų galimybes atlikti šiuos darbus?

- Aš nekalbėjau su juo apie jokius darbus. Mano pavaldume buvo „Kauno energetikos remontas“, kuris visąlaik gerai dirbo. Aš visąlaik kovojau, kad „Alstom“ paimtų juos į subrangovus.

- Bet nepaėmė?

- Labai mažą dalį gavo. Tai aš visąlaik kovojau, kad „Kauno energetikos remontas“ būtų ta kompanija, kuri dirbtų įvairiuose projektuose Lietuvoje. Šitoje vietoje jie su kaina konkuruodami sukėlė tam tikrą didžiulį pyktį visų šitų veikėjų, kurie dabar pila purvą.

- O kokią užsakymo dalį gavo „Klaipėdos hidrotechnika“?

- Tikrai nežinau, neatsimenu ir negaliu pasakyti.

- Kai pastebėjote tuos nesutarimus su subrangovais, ar kalbėjote apie tai su Ūkio ministerija, nebandėte spręsti situacijos?

- Čia ne mūsų kompetencija. Kadangi generalinis rangovas visąlaik gaudavo raštus ir priežiūrą, kad viskas būtų daroma laiku, kokybiškai ir geriausia kaina.

- Ar bendrovei „Alstom“ priekaištų neturėjote?

- Aš jau nebedirbau, kai jie baiginėjo darbus. Mes tik juos visąlaik spaudėm, buvo raštai rašomi, kad darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai.

- Ar, jūsų žiniomis, ir Elektrėnuose Lietuvos elektrinė samdė tuos pačius subrangovus?

- Pagal mane taip, bet tiksliai negaliu pasakyti.