Kada ir kodėl pirkėjai renkasi savitarnos kasas? Kokius jų privalumus įžvelgia, ką reikėtų patobulinti? Siekdamas visa tai išsiaiškinti, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ atliko lojalių pirkėjų apklausą, kurios rezultatai patvirtina: savitarnos kasos – vienas sėkmingiausių parduotuvėse įdiegtų sprendimų.

Investuoja, nes jaučia poreikį

Savitarnos kasų idėja dar 1984 metais gimė amerikiečiui Davidui R. Humble‘ui, laukiant parduotuvės eilėje. Prieš jį stovėjęs vyras neapsikentė darbuotojo lėtumo ir ėmė pats skenuoti prekes, todėl D. R. Humble‘as susimąstė: kodėl pirkėjams neleidžiama apsitarnauti patiems?

Po kelerių metų pirmosios savitarnos kasos atsirado parduotuvėse JAV, o šiandien jų visame pasaulyje yra šimtai tūkstančių. „Maxima“ Lietuvoje šią inovaciją pristatė 2009-aisiais, savitarnos kasas įdiegusi parduotuvėje Vilniaus „Akropolyje“.

Apsipirkimo įpročių lūžis Lietuvoje įvyko prieš kelerius metus, kuomet „Maxima“ pradėjo aktyvią savitarnos kasų plėtrą. Didžiosiose parduotuvėse atsiradus savitarnos kasoms, jau pirmaisiais mėnesiais jomis naudojosi maždaug penktadalis tų parduotuvių pirkėjų.

Šiandien pirkėjų, kurie naudojasi savitarnos kasomis, aktyvumas toliau auga. Lojalių klientų apklausa parodė, kad dabar jau beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.

„Stebime milžiniškais tempais augantį savitarnos kasų populiarumą, todėl į jas aktyviai investuojame. Vien per šiuos metus „Maximos“ tinklo parduotuvėse Lietuvoje įdiegėme 124 naujas savitarnos kasas, iki metų pabaigos jų numatoma įrengti dar per 30. Į jas investavome daugiau nei 2 mln. eurų. Panašaus tempo plėtrą planuojame ir kitąmet“, – sako „Maximos“ prekybos vadovė Lina Trinkūnienė.

Rekomenduotų ir kitiems

Tyrimo duomenimis, 9 iš 10-ies savitarnos kasomis besinaudojančių klientų yra jomis patenkinti. Pagrindinės priežastys, skatinančios pirkėjus rinktis šias kasas, yra greitesnis apsipirkimas (70 proc. apklaustųjų), patogumas perkant mažiau prekių (66 proc.) ir mažesnės eilės (50 proc.).

Ir nors daliai pirkėjų savitarnos kasos atrodo naujovė, net du trečdaliai tyrimo dalyvių nurodė, kad jomis naudojasi jau ilgiau nei metus. Absoliuti dauguma (94 proc.) apklausos dalyvių, kurie naudojasi savitarnos kasomis, atvykę į parduotuvę su artimaisiais rekomenduotų jiems rinktis būtent šias kasas.

Paklausus, ką reikėtų patobulinti, susijusio su savitarnos kasomis, paaiškėjo, kad 38 proc. klientų yra viskuo patenkinti, 12 proc. pageidauja didesnio savitarnos kasų skaičiaus, o 8 proc. apklaustųjų nuomone reikėtų supaprastinti prekių paiešką.

Važiuoja ir su pilnais vežimais

„Savitarnos kasos skirtos apsipirkti greičiau ir patogiau. Galbūt todėl didelė dalis šių kasų vengiančių pirkėjų mano, kad jomis nepatogu atsiskaityti perkant daug prekių. Visgi tai – mitas, pirkėjai į jas važiuoja ir su prekių pilnais vežimėliais. „Maximos“ statistika patvirtina, kad šių pirkėjų įpročiai yra panašūs: tiek savitarnos, tiek įprastose kasose vidutinis nuperkamų prekių skaičius yra panašus. Teiginys, jog savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito tik turėdami mažiau prekių būtų klaidingas“, – teigia L. Trinkūnienė.

Ji pastebi, kad savitarnos kasas labiau pamėgę pirkėjai, kurie aktyviau naudojasi bankų mokėjimo kortelėmis. Įprastose kasose kortelėmis atsiskaito mažiau nei kas ketvirtas, o savitarnoje – jau kas antras pirkėjas. Tai taip pat taupo jų laiką: atsiskaitymas kortele užtrunka bent keliomis sekundėmis trumpiau nei grynaisiais.

L. Trinkūnienė pabrėžia, kad savitarnos kasos yra tik papildomas būdas atsiskaityti už prekes. Nors jos parduotuvėse pakeičia dalį įprastų kasų, pastarųjų visiškai atsisakyti neketinama. Bent jau kol bus pirkėjų, kuriems svarbus žmogiškas ryšys, šypsena ir gyvas aptarnavimas.

Tokius duomenis parodė spalio 19–lapkričio 3 dienomis „Maximos“ atlikta lojalių pirkėjų apklausą internetu apie jų naudojimosi savitarnos kasomis įpročius. Apklausoje dalyvavo 1053 respondentai iš įvairių Lietuvos miestų.