Visuomenės apklausos duomenimis, tautiečiai iš draugų labiau linkę skolintis pinigus negu daiktus. Tiesa, vis tik 16 proc. teigia, jog iš draugų jie nieko nesiskolina. Šiuos rezultatus atskleidė „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad iš draugų skolinasi pinigus (45 proc.), antroje vietoje knygos (30 proc.), trečioje – turistavimo įranga (22 proc.). Pinigus skolinantys dažniau įvardino vyrai, jauniausi tyrimo dalyviai. Nieko nesiskolinančios dažniau teigė moterys bei vyriausio amžiaus respondentai.

„Rečiausiai lietuviai linkę skolintis brangesnius daiktus, tokius kaip automobilis, vaizdo bei garso įranga. Galima daryti prielaidą, kad tokiai elgsenai įtakos turi baimė pasiskolintą daiktą sugadinti. Beje, pasiskolinus knygą ir jos ilgai negrąžinant kitą kartą draugas gali ir nebeskolinti. Todėl kai kurie net veda knygų registrą, kuriame surašoma, kam ir kokia knyga paskolinta“, – tyrimo rezultatus komentuoja bendrovės marketingo vadovė Dovilė Krinickienė.

Santykius su draugais galima susigadinti ir laiku negrąžinant skolos. Komentuodama pinigų skolinimosi tendenciją Dovilė Krinickienė atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduotina net ir skolinantis iš draugo susiderinti skolos grąžinimo terminą: „Tokiu būdu bus išvengta įtampos, kuri, kaip parodė tyrimas, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės nelinkę skolinti pinigų. Imant paskolą iš kredito bendrovės paskolos grąžinimo grafikas sudaromas atsižvelgiant į kliento galimybes.“

Anot psichologo Šarūno Žukausko, skolinimasis yra papildomas stresorius, dažnai siejamas su pablogėjusiais psichologinės gerovės rodikliais. „Tyrimų duomenimis, esame linkę pervertinti savo galimybes padengti prisiimtus įsipareigojimus ir neįvertinti psichologinės bei finansinės paskolos naštos. Skolinimasis iš draugo ar artimo asmens dažniausiai būna paremtas tik tarpusavio pasitikėjimu ir žodiniu susitarimu. Net vienas praleistas mokėjimas draugui gali tapti rimtu santykių ir pasitikėjimo išbandymu, o paskolą suteikęs asmuo dažnai jaučia didesnį nusivylimą dėl negrąžintų įsipareigojimų nei besiskolinantys asmenys, – kalba psichologas. – Tačiau tai nereiškia, kad skolintis iš draugų negalima – pasirašytas susitarimas, kuriame aiškiai išdėstyti grąžinimo grafikai, gali padėti išvengti didelės dalies problemų. Juk dalis jų kyla dėl paprasčiausio užmaršumo.“

Reprezentatyvią visuomenės apklausą asmeninių paskolų teikėjo užsakymu  sausio 17 – 26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1011 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.