Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviai suvartoja vis daugiau obuolių acto

2016-06-21 07:07
DMN inf.

Lietuvos vartotojai seka paskui pasaulinę madą - suvartoja vis daugiau obuolių acto ir aktyviai domisi netradiciniais jo panaudojimo būdais. Britų „The Guardian” šį produktą neseniai paskelbė „hipsteriškiausiu” pasaulio gėrimu. O Lietuvos acto gamintojai fiksuoja kasmet augančius pardavimus. Ir pabrėžia, jog mūsų šalis ne tik kopijuoja pasaulio madas, bet turi savitą acto vartojimo tradiciją.

Pixabay nuotr.

Nauja sveikuolių mada

Pavasarį praūžusioje tarptautinėje parodoje „Agro Balt 2016” lietuviškas obuolių actas iškovojo aukso medalį. „Nors gamybinės produkto savybės nekinta jau 20 metų, reikėjo daug kantrybės, kad sulauktume rimtesnio obuolių acto pripažinimo”,- teigė Aloyzas Ubis, AB „Actas” vadovas: „Tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje šio produkto suvartojimo kiekis šoktelėjo maždaug 70 procentų”.

Rinkos senbuviai pripažįsta, jog natūralaus acto populiarumo kreivę kelia iš Vakarų ateinančios mados. Štai pasaulio spauda mirga nuo pranešimų apie Niujorko ir Londono jaunuolius, išprotėjusius dėl naujo madingiausio ir „hipsteriškiausio” gėrimo - svičelio (angl. switchel). Tai obuolių actas, pagardintas imbieru ir saldikliu: medumi, klevo sirupu arba cukrumi. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, šis obuolių acto gėrimas buvo sukurtas Karibų salyne XVI a., o itin populiarus tapo XVIII a. tarp Amerikos naujakurių, kurie svičelį gerdavo atsigaivinimui po sunkių dienos darbų. Vėliau gėrimas buvo pamirštas, ir tik pastaraisiais metais juo vėl ėmė prekiauti Bruklino parduotuvėlės ir kavinaitės. Rugsėjo mėnesio „The Guardian” apžvalgininkas Dave’as Bry’us šį obuolių acto gėrimą pavadino karščiausia sveikatingumo mada.

„Jau tarpukariu lietuviai gerai žinojo, jog obuolių actas padeda lieknėti, o man pačiam vaikystėje mama su obuolių actu skalaudavo plaukus”,- prisiminimais dalinosi A. Ubis: „Tačiau naujos užsieninės mados irgi yra geras dalykas, nes su actu supažindina jaunąją kartą”.

Reikalauja natūralumo

Kaip rodo statistiniai duomenys, 2015 m. natūralaus lietuviško obuolių acto šalyje parduota daugiau nei 350 tūkst. litrų. Lyginant su 2006 m. pardavimais, per dešimtmetį produkto populiarumas Lietuvoje išaugo maždaug tris kartus.

Augimą didele dalimi lėmė augantis vartotojų pasitikėjimas obuolių actu kaip natūralia priemone mesti svorį, gydyti odos ligas, palaikyti sveiką kūno ph lygį ir t.t. Obuolių actas taip pat plačiai naudojamas pramoninėje majonezo gamyboje, kulinarijoje, namų apyvokoje. AB „Actas” yra vienintelis natūralaus obuolių acto gamintojas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, kontroliuojantis 71 proc. visos Lietuvos acto rinkos.

Acto rinkos pokyčiai Vakarų šalyse ir Lietuvoje primena tuos procesus, kurie jau anksčiau įsibėgėjo alaus rinkoje. Didiesiems gamintojams, kurie actą dažniausiai pripildo konservantais, iššūkį meta „kraftiniai” gamintojai, kurie siekia pasiūlyti daugiau autentikos ir įvairovės, daugiau natūralių ir ekologiškų gaminių.

„Įdomiai susiklostė, jog Lietuvoje šias jaunatviškas ir sveikuoliškas tendencijas tenkina bendrovė, įkurta žiloje senovėje, Chruščiovo valdymo metais”,- pasakojo Šalčininkų rajone nuo 1959 m. veikiančios bendrovės direktorius: „Taip nutiko dėl to, jog atsivėrus sienoms nepasidavėme rinkos spaudimui fasuoti tik acto rūgštį, išlikome ištikimi tradicinėms technologijoms bei natūraliam produktui, o tai dabar vėl tapo populiaru”.

Turi patarimą ūkininkams

Viena iš pagrindinių parodos „Agro Balt 2016” temų buvo ekologiški produktai.  Į Vakarų rinkas prasibrauti siekiantys Lietuvos maisto produktų gamintojai susiduria su vis didėjančiu spaudimu pasiūlyti sertifikuotą ekologišką prekę. Todėl aukso medaliu už natūralų obuolių actą apdovanota įmonė šiuo metu žvalgosi į lietuviškus obuolių ūkius, kurie galėtų pasiūlyti ekologišką žaliavą.

„Kiekvieną mėnesį sulaukiame iš Europos užklausų dėl obuolių acto, tačiau dalies importuotojų susidomėjimas atvėsta sužinojus, kad ant savo natūralaus acto buteliukų kol kas negalime užlipdyti ekologijos ženkliuko”, - pasakojo A. Ubis: „Mūsų atveju tai tik formalumas, tačiau jį sutvarkę, žymiai praplėsime savo produkcijos eksporto galimybes. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad išloš tie Lietuvos ūkininkai, kurie laiku pasirūpins ne tik produkcijos kokybe, bet ir ekologijos sertifikatais”.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų