„Tikrai matome, kad praėję metai, 2022-ieji, yra su pozityvu, matome mažėjimą per 0,9 gryno alkoholio litrų sumažėjimą, tai yra grįžome į priešpandeminį lygį, kai turime mažesnį vartojimą“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė J. Petrauskienė.

Vis dėl to, jos teigimu, nors bendras suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo, gyventojai dažniau pradėjo rinktis stipriuosius gėrimus.

„Sumažėjo nestipraus alkoholio suvartojimas, alaus, vyno, šampano, bet ką mes matome, kad padidėjo stiprių alkoholinių gėrimų suvartojimas ir tai mes matome įtaką, kad nuo 2022-ų metų sausio pirmos dienos buvo pakeltas akcizo mokestis, tai tas lėmė mažesnį suvartojimą, bet išaugo stipresnių gėrimų vartojimas“, – sakė J. Petrauskienė.

Agentūros duomenimis, 2022 metais spiritinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 4,6 proc., o daugiausiai išgerto alaus – 10,8 proc.

Alaus mes suvartojame tikrai labai daug – jeigu turime aštuonias generalines prokuratūras, tai va tokio tūrio mes išgėrėme per praėjusius metus.

„Jeigu žiūrint bendroje struktūroje, tai alaus mes suvartojame tikrai labai daug – jeigu turime aštuonias generalines prokuratūras, tai va tokio tūrio mes išgėrėme per praėjusius metus“, – komentavo J. Petrauskienė.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje alkoholio suvartojama itin daug, tačiau J. Petrauskienė pabrėžė, kad į statistinius duomenis reikėtų žiūrėti atsargiai – tarp šalių nėra bendros metodikos, o surinkta informacija turi paklaidų, todėl gauti duomenys negali būti lyginami.

„Kiekviena šalis atlieka alkoholio suvartojimą pagal skirtingą metodiką. Vienos pasirenka pagal pardavimus, kaip Lietuva, kitos šalys klausia gyventojų pačių ir tos metodikos yra labai skirtingos. (...) Jeigu gyventojų apklausos vyksta, tai gyventojas, kuo didesnė blogybė, tuo jis teigiamiau atsakys, kad jis nevartoja, nedaro“, – aiškino J. Petrauskienė.

„Turi būti lyginama pagal vienodas metodikas, o ne tai kad obuolį su kriauše pradedam lyginti. Taip, mes išgeriam daug, tai yra 11,2 litro, tai yra labai daug, bet kad lyginti su kitais, tai turėtume labai atsargiai žiūrėti. (...) Europoje turbūt tik latviai (daugiau išgeria – BNS), o pasaulyje mes rusus aplenkiam, bet todėl, kad skirtingos metodikos“, – teigė ji.

Pernai taip pat 100 proc. didėjo su tabaku susijusių gaminių (elektroninių cigarečių, nikotino gumų ir kt.) suvartojimas, o vien tabako gaminių – 9,6 proc.

„Mes stebim šitą naują poziciją nuo 2021 metų – jeigu 2021 metais buvo apie 50, tai dabar mes turim ir 100 procentų paaugimą, jis nėra didelis bendrame svoryje, bet mes matome, kaip tai viskas auga“, – sakė J. Petrauskienė.

Ji taip pat teigė, kad daugiausia su tabaku susijusių gaminių naudoja asmenys nuo 15 iki 17 metų: „Visi tie kiti gaminiai yra jaunesnėje amžiaus grupėje, kad tie gaminiai yra vartojami jaunesnės kartos, vyresnė karta – jie vis tiek pasilikę prie tabako gaminių“.

Bendrai tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių prekių 2022 metais suvartota 17,2 proc. daugiau nei 2021 metais.